Covid-19 pandemėjė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kuoruonas virosa pandemėjė, da vadėnama Covid-19 pandemėjė īr 2019-nCoV virosa epidemėjė, katra prasėdiejė Ūhana miestė, Kėnėjuo, 2019 m. patiuo pabėnguo ė 2020 m. pradiuo ėšplėta vėsuo Kėnėjuo, vuo 2021 m. - mažne kuožnuo valstībie. Ligšiuol aple ožsėkrietosios Kuoronas viroso pranešės nie tėk Turkmienistans. Paskiausė šalės, katruo palėka ožfėksoutė pėrmė viroso ožsėkrietė žmuonis - Tuvalu (2022 m. gegožės 20 d.). Smertės ėštīnk aple 1,02% sergontiu, smertėngoms pandemėjės pradiuo bova geruokā aukštėsnis, vuo tonkiausē mėršt vīresnė omžiaus ė slabnė žmuonis. 2021-2022 m. pandemėjė miegėnama sotorietė vakcėnuom, ale basivīstantiūsė šalīsė vakcėnoutu skaitlē palėikt žemė. 2023 m. lėipas 30 d. doumenim, kuoruona bova sosėrgta 768 559 963 sīkius, mėrė mažne 7 mln. žmuoniū (mėslėjama, ka so neožfėksoutam smertėm tas būtom 28 mln.) Ta pandemėjė skaituoma pėnkta palē smertiu skaitlio pandemėjė.
Euruopuo dėdlē nūg pandemėjės nukentiejė Bolgarėjė, Buosniejė ė Hercogovėna ė Vengrėjė, katrūs mėrė dėdliausis skaitlios žmuoniu šėmtou tūkstontiu gīvėntuoju, vuo svietė — Peru (2023 m. lėipas 30 d. doumenėm). Palē vėsū smertiu skaitlio nu tuos lėgas daugiausē gīvėntuoju prarada JAV ė Brazilėjė.