Čanų dinastija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čanų dinastija (viet. Nhà Trần; adaptuotais kiniškais rašmenimis: 家陳; sinovietnamietiškai: 陳朝, Trần triều[3][4]) – laikotarpiu tarp 1225 m. ir 1400 m. Daivieto karalystę valdžiusi dinastija. Dinastija įkurta imperatoriui Čan Thai Tongui užėmus sostą po to, kai jo dėdė suorganizavo Ly dinastijos nuvertimą. Paskutiniu dinastijos imperatoriumi buvo Čan Tieu Dejus, kuriam būnant penkerių buvo įsakyta pasitraukti iš sosto, jį užleidžiant motinos broliui Ho Kui Li. Čanų dinastijos laikotarpiu Daivietas atlaikė tris mongolų invazijas. Garsiausias mūšis 1288 m. vyko prie Baikdango upės.[5]
Đại Việt Quốc (大越國) Daivietas (Đại Việt) | ||||
Kiniška „Imperatorius pas save, karalius svetur“ tvarka, mokant Kinijai duoklę[1] (Songai 1225–1258) (Juanai 1258–1368) (Mingai 1368–1400) | ||||
| ||||
Čanų dinastijos valdomos valstybės žemės | ||||
Daivieto teritorija 1306 m., po vietnamiečių princesės Hiujen Čan ir Čamo karaliaus Džajos Sinhavarmano III vedybų. Chauo ir Chauly provincijos buvo prijungtos prie Daivieto kaip kraitis. | ||||
Sostinė | Thanglongas (1225–1397) Tanhoa (laik.) (1397–1400) | |||
Kalbos | Kinų kalba[2] Vietnamiečių kalba[2] | |||
Religija | budizmas (oficiali), daoizmas, konfucianizmas | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Imperatorius | ||||
1226–1258 | Čan Thai Tongas (pirmasis) | |||
1278–1293 | Čan Nhan Tongas | |||
1293–1314 | Čan Anh Tongas | |||
1398–1400 | Čan Tieu Dejus (paskutinis) | |||
Kancleris | ||||
1225 | Čan Thu Do (pirmasis) | |||
Čan Kuok Toanas | ||||
Čan Khanh Du | ||||
Čan Kuang Khajus | ||||
1387 | Ho Kujy Ly (paskutinis) | |||
Era | Poklasikinė era | |||
- Čan Kano karūnavimas | 1225 m. sausio 10 d. d. | |||
- Čan Thua ir Čan Thu Do valdymo laikotarpis | 1226 | |||
- Mongolų invazijos į Vietnamą | 1258, 1285 ir 1287–1288 | |||
- Nuverčiamas Dziun Njat Lė | 1370 | |||
- Čan Tieu Dejus perdavė sostą Ho Kui Li | 1400 m. kovo 23 d. d. | |||
Valiuta | Vario lydinio monetos | |||
Šiuo metu priklauso: | Vietnamui Kinijai Laosui |
Čanai patobulino kinų paraką[6] ir tai leido dinastijai išplėsti valstybę į pietus bei sumušti ir vasalais paversti Čampą.[7] Dinastijos valdymo metais pirmąkart pradėti naudoti popieriniai banknotai Vietname.[8] Čan laikotarpis laikomas vietnamiečių kalbos, menų ir kultūros aukso amžiumi.[9] Būtent šiuo laikotarpiu pirmąkart čiū nom raštu parašyti kūriniai,[10] šnekamoji vietnamiečių kalba imta vartoti karališkuose rūmuose šalia kinų.[11] Tai padėjo pamatus tolesnei vietnamiečių kalbos ir savasties vystymuisi bei įsitvirtinimui. Nors oficiali religija buvo budizmas, šalyje ėmė plisti konfucianistinis švietimo modelis. Pradžioje budistų šventyklose, o vėliau ir privačiose mokyklose būdavo mokoma konfucianistinių kanonų ir Kinijos istorijos. Praėjus septyneriems metams po Čanų dinastijos įsigalėjimo imperatorius Čan Thai Tongas paskelbė apie pirmuosius imperatoriškuosius egzaminus 1232 metais, kurių tikslas – išrinkti geriausius mokslininkus Daiviete prestižinėms pareigoms karaliaus dvare. Yra išlikę sąrašai su geriausiai pasirodžiusiais studentais 1232–1347 m. laikotarpiu.