Aizkrauklės mūšis (1207)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aizkrauklės mūšis (vok. Schlacht bei Ascheraden) – 1207 m. gruodžio 26 d. įvykęs lietuvių pajėgų susidūrimas su Viesturto vadovautų žiemalių ir jiems padėjusių Kalavijuočių Ordino bei Rygos vyskupo Alberto (Albert von Buxhövden) pajėgų susidūrimas ties Aizkraukle (vok. Ascherade, dabartinė Latvija).
Aizkrauklės mūšis (1207) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuvos kunigaikštystė | Kalavijuočių ordinas Rygos arkivyskupija Žiemgaliai | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Viesturas Konrad von Meyendorp |
1207 m. rudenį lietuviai surengė keršto žygį į žiemaglių vado Viesturo žemes. Žinoma, kad Viesturo pilis Turaida šio žygio metu nenukentėjo, tačiau buvo apiplėštos kitos Žiemgalos vietovės (vok. Treibe ir Coiwa).[1] Žygiu lietuviai siekė revanšo už pralaimėjimą 1205 m. pradžioje vykusiame Ruopažių mūšyje.[2]
Kalavijuočiai ir Rygos vyskupo Alberto kariai pasivijo ties Aizkraukle atsitraukiančią „visos Lietuvos“ kariuomenę ir ją sumušė.[3] Minima, kad iš lietuvių atimtas „grobis, įskaitant daug moterų ir vaikų, kuriuos jie pavogė“.[1] Duomenų apie lietuvių pajėgų vadą bei abiejų pusių pajėgų dydžius, nuostolius – nėra žinoma.
T. Baranausko teigimu, nei 1205 m., nei 1207 m. pralaimėjimas nepadarė didesnės įtakos Lietuvos ir Livonijos kovoms: lietuviai prieš tai ir vėliau nuolat puldinėjo Livoniją,[4] tad šių mūšių rezultatai nelaikytini lemtingais. Tikėtina, kad iki 1205 m. lietuviai vokiečių kolonijos Rygoje nelaikė svarbiu priešu. 1205 m. Viesturo sudaryta sąjunga su Ryga reiškė Ordino įsitraukimą į lietuvių konfliktus su šiauriniais kaimynais.[5]