Epipaleolitas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Epipaleolitas (gr. Επι 'ant, virš' + paleolitas) – holoceno pereinamasis laikotarpis iš paleolito į neolitą; paleolito baigiamasis laikotarpis. Šis terminas vartojamas kalbant apie pasaulio regionus, kurie mažai arba visiškai nebuvo paveikti ledynmečio; ledynmečio įtakotuose regionuose išskiriamas mezolito laikotarpis. Epipaleolitas prasidėjo prieš maždaug 20 000 metų ir baigėsi po maždaug 10 000 metų su tam tikrais regioniniais skirtumais. Sąvoka daugiausia taikoma Artimiesiems Rytams, Anatolijai ir Kiprui, taip pat Šiaurės Afrikai bei regionams, kuriuose labai anksti prasidėjo neolito revoliucija ir poledynmečio klimato pasikeitimas turėjo nedidelės įtakos.
Epipleolito medžiotojai ir rinkėjai naudojo titnago ir obsidiano įrankius ir ginklus, kurie vadinami mikrolitais. Gyvenimo būdas daugiausia klajokliškas, nors šiuo laikotarpiu atsirado ir pirmosios nuolatinės gyvenvietės.