Jupiteris (mitologija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Romėnų mitologijoje Jupiteris (lot. Iuppiter) – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas, o etruskų – Tinia.[1] Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.
- Jupiteris buvo viršiausias archajiškos triados dievas, kurią taip pat sudarė Marsas ir Kvirinas. Triados kultas buvo paplitęs ankstyvojoje Romoje.
- Vėliau, imperialistiniu laikotarpiu, imperatoriai Klaudijus ir Domitijanas pasiskolino Jupiterio bruožus, taip siekdami pabrėžti viešpatavimą visame pasaulyje.
- Didžiausia šventykla Romoje, Kapitolijuje, buvo skirta Jupiteriui Optimui Maksimui. Jis buvo garbinamas kartu su Junona ir Minerva, įėjo į Kapitolijaus triadą. Kapitolijaus triadai skirtos šventyklos buvo statomos naujų romėnų miestų ar kolonijų centre.
- Jupiter Caelestis („dangiškas“);
- Jupiter Fulgurator („iš žaibo“);
- Jupiter Latarius („lotynų dievas“)
- Jupiter Lucetius („iš šviesos“)
- Jupiter Pluvius („lietaus siuntėjas“)
- Jupiter Stator („stovintis“)
- Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus („sienų gynėjas“).
- Jupiter Tonans („griausmavaldis“)
- Jupiter Victor (vedė romėnų armijas į pergales)
- Jupiter Summanus („naktinio griausmo siuntėjas“)
- Jupiter Feretrius („nunešantis šalin (karą)“)
- Jupiter Optimus Maximus („aukščiausias ir didingiausias“)
- Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 207.