Kalėjimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kalėjimas – pataisos įstaiga,[1] skirta valstybės vardu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas ir nuteistiems laisvės atėmimo bausme asmenims nubausti, per prievartą izoliuojant juos nuo visuomenės bei apribojant įvairias laisves ir teises. Autoritariniai režimai kalėjimus taip pat dažnai naudoja kaip represijų prieš politinius oponentus įrankį. Asmens įkalinimas be teismo ar valstybės garantuojamo teisingo teismo proceso tarptautinės teisės, reguliuojančios nešališką teisingumo vykdymą, laikomas neteisėtu. Karo metų karo belaisviai gali būti laiko kariuomenės kalėjimuose arba karo belaisvių stovyklose, o didelės civilių grupės gali būti kalinamos internuotų asmenų stovyklose.