šalys kurios rybojasi: From Wikipedia, the free encyclopedia
Kongo Demokratinė Respublika (pranc. République démocratique du Congo, RDC), trumpiau Kongo DR, KDR, 1971–1997 m. Zairas (pranc. Zaïre) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Šiaurės vakaruose KDR ribojasi su Kongo Respublika, šiaurėje – su Centrinės Afrikos Respublika, Pietų Sudanu, šiaurės rytuose – su Uganda, rytuose – su Ruanda, Burundžiu, Tanzanija, pietryčiuose ir pietuose – su Zambija, pietvakariuose – su Angola. Vakaruose prieina prie Pietų Atlanto vandenyno ir Angolos Kabindos eksklavo. Šalis plotu yra antra pagal dydį Afrikos žemyne ir vienuolikta pasaulyje. Šalyje gyvena daugiau nei 108 milijonai gyventojų. Tai didžiausia oficialiai prancūziškai kalbanti šalis. Sostinė ir svarbiausias ekonominis centras – Kinšasa.
Kongo Demokratinė Respublika pranc. République démocratique du Congo
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Pakilkite, kongiečiai“ | |||||
Kongo Demokratinė Respublika žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
Sostinė | Kinšasa | ||||
Didžiausias miestas | Kinšasa | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Feliksas Čisekedis Žanas Mišelis Sama Lukondė - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
2 345 410 km2 (11) 3,3 % | ||||
Gyventojų • 2022 • Tankis |
108 407 721[1] (16) 46,3 žm./km2 (181) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 61,8 mlrd. $ (83) 669 $ (188) | ||||
Valiuta | Kongo frankas (CDF) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 iki +2 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta |
nuo Belgijos 1960 m. birželio 30 d. | ||||
Interneto kodas | .cd | ||||
Šalies tel. kodas | +243 | ||||
Kirčiavimas | Kòngo Demokrãtinė Respùblika[2] |
Kongo DR yra nepaprastai turtinga gamtos ištekliais, tačiau dėl politinio nestabilumo, prastos infrastruktūros, didelės korupcijos ir išnaudojimo kolonijiniais laikais[3] išlieka vienai prasčiausiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje. Antrajame ir trečiajame pagal dydį miestuose Lubumbašyje ir Mbuži Majyje dominuoja kalnakasyba. Didžiausias Kongo DR eksporto šaltinis – šalies viduje išgaunamos žaliavos, kurių daugiau nei pusė 2019 m. buvo eksportuojama į Kinijos LR.[4] 2019 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Kongo Demokratinė Respublika užėmė 175 vietą iš 189 šalių.[5] Po du dešimtmečius trukusių įvairių pilietinių karų ir besitęsiančių vidaus konfliktų 2018 m. apie 600 000 pabėgėlių iš Kongo DR vis dar gyveno kaimyninėse šalyse.[6] Dviem milijonams vaikų gresia badas, o dėl karinių konfliktų 4,5 mln. gyventojų buvo priversti palikti šalį.[7] Kongo DR yra Jungtinių Tautų, Neprisijungimo judėjimo, Afrikos Sąjungos, Rytų Afrikos bendrijos, Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos, Pietų Afrikos plėtros bendrijos ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos narė.
Spėjama, kad šalies teritorija apgyvendinta jau 90 000 metų. Maždaug prieš 3000 m. tuomečius gyventojus išstūmė bantų gentys.[8] Šalies vakaruose XIV–XIX a. egzistavo Kongo karalystė, šiaurės rytuose, viduriniame regione ir rytuose XVI–XIX a. – azandžių, Lubos ir Lundos karalystės. XIX a. pab. dabartinę Kongo DR kolonizavo Belgijos karalius Leopoldas II, įkurdamas Laisvąją Kongo valstybę. Pradėta masinė gamtos turtų eksploatacija, žiaurus vietos gyventojų išnaudojimas.[9]
Dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija susiformavo XIX a. pabaigoje, ją kolonizavus Belgijai. Iki tol skirtingose teritorijos dalyse klestėjo atskiri kultūriniai židiniai. Seniausi gyventojai buvo pigmėjai. Vėliau, per bantų migraciją, juos išstūmė bantų gentys. Šios migracijos metu tarp 2000 m. pr. m. e. ir 500 m. e. m. bantai kėlėsi į dabartinę šalies teritoriją iš šiaurės vakarų. Vėliau į šią teritoriją taip pat migravo Sudano Darfuro ir Kordofano regionų gyventojai iš šiaurės rytų bei Rytų Afrikos gyventojai (į rytinius regionus). Dėl šių migracijų susidarė gana marga etninė šalies struktūra.
Vakarinė dabartinės KDR teritorijos dalis kartu su pietinės Kongo respublikos ir šiaurinės Angolos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis. Nuo XIII a. čia klestėjo Kongo imperija, formavosi bakongų etninė grupė. Nuo XVI a. bakongai pirmieji užmezgė ryšius su portugalais, prasidėjo tamprūs kultūriniai ryšiai, vėliau peraugę į intensyvią vergų prekybą. Iš šių teritorijų portugalai išgabeno daugybę juodaodžių vergų į savo koloniją Brazilijoje.
Kitas svarbus kultūros židinys buvo Upembos įduba KDR pietinėje dalyje. Jau V a. čia įsižiebė Upembos kultūra, kurios atstovai vykdė intensyvią prekybą dideliame Afrikos regione. XVI a. pabaigoje iš šios kultūros išsivystė Lubos karalystė su sakralizuotų vadų mulopvių kultu ir sudėtinga hierarchine politine struktūra. Pradedant XVII a. aukštesnė Lubos kultūra buvo perduodama kitoms savanų gentims Lundos ir Katangos plynaukštėse. Čia susiformavo teokratinės Lundos, Kazembės, Kubos, Bembos ir kitos imperijos, apėmusios visą pietinę dabartinės KDR dalį, taip pat teritorijas Zambijoje, šiaurės rytų Angoloje. XIX a. viduryje dauguma šių imperijų patyrė ngunių invazijas iš pietų, suahilių pirklių hegemoniją iš rytų.
Trečiasis kultūrinis židinys buvo šiaurės rytinėje KDR dalyje, Azandės plynaukštėje, kur valstybinius junginius sukūrė azandžiai. Jų kultūrą stipriai veikė islamiškos afrikinės kultūros šiaurėje. Tačiau didžioji KDR teritorijos dalis, ypač šiaurinė, apaugusi tankiais atogražų miškais, išliko necivilizuota, čia valstybiniai junginiai nesusikūrė.
XIX a. pabaigoje po Livingstono tyrinėjimų belgai, konkuruodami su portugalais pietuose ir prancūzais šiaurėje, atplėšė sau didelę dalį teritorijos, kuri tapo Laisvąja Kongo valstybe, o vėliau – Belgijos Kongu.
1960 m. birželio 30 d. Kongas tapo nepriklausoma valstybe ir iš karto susidūrė su daugybe separatistinių judėjimų. 1965 m. perversmo keliu į valdžią atėjo Mobutu Sese Seko, 1971 m. šalį pervadinęs Zairu ir įvedęs griežtą diktatūrą. Šaltajame kare jis palaikė Amerikos pusę, tačiau šalyje įsitvirtino diktatūra, korupcija ir asmenybės kultas. Kultūrinė įvairovė inspiravo nuolatinius etninius konfliktus, kurie ypač paaštrėjo po Šaltojo karo ir susilpnėjus diktatūrai. Nuverstas Pirmojo Kongo karo metu 1997 m., diktatoriaus įvestas šalies pavadinimas atšauktas. 1998–2003 m. kilo Antrasis Kongo karas, nusinešęs 5,4 mln. žmonių gyvybių.[10][11] Karas užbaigtas prie valdžios vairo stojus Džozefui Kabilai. Vis dėlto jo valdymo metu žmogaus teisių padėtis šalyje išliko prasta.[12] 2018 m. visuotinių rinkimų metu įvyko pirmasis nuo nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perėmimas, Kabilą prezidento poste pakeitė Feliksas Čisekedis,[13] iki šiol einantis prezidento pareigas. Kivu tebesitęsia ginkluotas konfliktas ir šalis išlieka pačia nedemokratiškiausia Afrikos valstybe ir viena nedemokratiškiausių pasaulyje (2021 m. duomenys).[14]
Po nepriklausomybės iškovojimo Kongas buvo valdomas autoritariškai. 2006 m. vasario 18 d. įsigaliojo nauja konstitucija ir numatyti pirmieji laisvi rinkimai po 40 metų, o Kongo DR tapo prezidentine demokratine respublika. JAV valstybės departamento vertinimu, naujoji konstitucija sukūrė balansą tarp valdžios šakų, užtikrino mažumų apsaugą ir vystymąsi ir nustatė prezidento pareigoms apribojimą dvejomis kadencijomis.
2018 m. įvyko pirmas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perdavimas,[13] tačiau šalis išlieka tarp pasaulio valstybių, kuriose žmogaus teisės užtikrinamos prasčiausiai.
Dėl to, kad Kongo DR turi daug retųjų metalų, naudojamų technologijose, išteklių, gerus ekonominius santykius su šalimi palaiko tiek besivystančios didžiosios valstybės, tokios kaip Indija, Kinija ir Brazilija, tiek Rusija ir JAV. Nuo XXI a. sparčiai auga Kinijos investicijos šioje valstybėje. 2019 m. Kongo DR buvo viena iš 37 JTO valstybių, pasirašiusi prie laiško, adresuoto JT žmogaus teisių komitetui, kuriuo ginti Kinijos LR rimti žmogaus teisių pažeidimai prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas.[15] Kita vertus, šalies prezidentas Feliksas Čisekedis pareikalavo peržiūrėti sandorius su Kinija, pasirašytus jo pirmtako Žozefo Kabilos,[16] ypač kelių milijardų vertės projektą tarp Kinijos ir Kongo DR, kuriuo už Kinijos vykdomus infrastruktūros projektus šalyje Kinijos kompanijoms suteikta prieiga prie retųjų mineralų kasyklų.[17]
Konge atidarytos 58 užsienio valstybių ambasados. Kongo DR yra viena iš trijų Afrikos valstybių (kitos – Pietų Sudanas ir Pusiaujo Gvinėja), kurios nėra užmezgusios diplomatinių santykių su Lietuva. Politiniai ir kultūriniai santykiai tarp dviejų valstybių išlieka minimalūs, nors didėja kongiečių migracija į Lietuvą,[18] įskaitant legionierius Lietuvos futbolo klubuose (pvz., Kule Mbobo). Nepaisant neužmegztų santykių, prekybos apimtys pastaraisiais metais viršijo 1 mln. eurų,[19] yra Kongo DR dirbančių Lietuvos informacinių technologijų įmonių.[20]
2003 m., pasibaigus Antrajam Kongo karui, įsteigtos Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos (Forces Armées de la République Démocratique du Congo). Jas sudaro apie 144 000 aktyvaus personalo, kurio dauguma priklauso sausumos pajėgoms. Šalis taip pat turi mažas oro pajėgas ir dar mažesnį laivyną. Šalies kariuomenė kenčia nuo milžiniškos korupcijos, disciplinos stokos ir neefektyvumo, jos gretose yra ir buvusių sukilėlių.
Šalis administraciškai padalinta į 26 provincijas (sostinę Kinšasą ir 25 kitas provincijas)[4], o šios savo ruožtu padalintos į 145 teritorijas ir 32 miestus. Iki 2015 m. šalis buvo dalinama į 11 provincijų.[21]
1. Kinšasa | 14. Iturio provincija | |
2. Vidurinis Kongas | 15. Aukštutinė Uelė | |
3. Kvango provincija | 16. Čopas | |
4. Kvilu provincija | 17. Žemutinė Uelė | |
5. Mai Ndombės provincija | 18. Šiaurės Ubangis | |
6. Kasajaus provincija | 19. Mongala | |
7. Vidurinė Kasajaus provincija | 20. Pietų Ubangis | |
8. Rytų Kasajaus provincija | 21. Pusiaujo provincija | |
9. Lomamio provincija | 22. Čuapa | |
10. Sankuru provincija | 23. Tanganjikos provincija | |
11. Maniema | 24. Aukštutinis Lomamis | |
12. Pietų Kivu | 25. Lualaos provincija | |
13. Šiaurės Kivu | 26. Aukštutinės Katangos provincija |
Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima Kongo baseinas − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuo Kyvaus ežero yra vulkaniniai Virungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiais Niamuragiros ir Niragongo vulkanais. Aukščiausia vieta – Stenlio kalnas (5109 m).
Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus.
Didžiausios upės yra Kongas ir jo intakai: Aruvimis, Ubangis, Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus. Kongo baseinui priklauso 9/10 Kongo Demokratinės Respublikos ploto.
Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose yra Alberto, Eduardo, Kyvaus, Tanganikos, Mveraus, Mai Ndombės (Leopoldo II) ir Tumbos ežerai.
Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana.
Veisiasi antilopės, buivolai, drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, okapijos, liūtai, leopardai, gepardai, šakalai, hienos. Miškuose daug beždžionių, gyvačių, pelkėse − hipopotamų. Paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai.
Yra keletas nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: Virungos nacionalinis parkas, Garambos nacionalinis parkas, Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas, Okapio laukinės gamtos rezervatas, Salongos nacionalinis parkas.
Nepaisant to, kad tik apie 3 % šalies žemių tinkamos dirbti, dalis darbo jėgos susitelkusi ties žemės ūkiu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai, batatai, kukurūzai, ryžiai, riešutai, bananai ir ankštiniai augalai. Gaminama guma, kava, medvilnė, apdirbama arbata, cukranendrės, palmių produktai, daugiausia eksportui. Auginamos ožkos, avys, galvijai.
Kasamas varis, kobaltas, cinkas, manganas, uranas, alavo rūda, anglis, auksas, sidabras, deimantai. Netoli Kongo upės žiočių yra dideli naftos telkiniai.
Kongo Demokratinės Respublikos gamintojai apdirba varį, cinką ir alavo rūdą, perdirba naftą, gamina pagrindines vartojimo prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, apranga, avalynė, cementas.
Eksportuojami deimantai, nafta, kobaltas, kava, palmių produktai, guma. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Belgija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Pietų Afrika.
Nepaisant karo, nuo 1997–2009 m. šalies populiacija išaugo nuo 46,7 milijonų iki 68,7 milijonų. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Kongo Demokratinės Respublikos metinis populiacijos prieaugis yra net 3,2 % – aštuntas didžiausias tarp pasaulio valstybių.[22]
Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 67,2 % (vyrų – 80,9 %, moterų – 54,1 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 54,36 metų (vyrų – 52,58 m., moterų – 56,2 m.).[22] Gyventojų amžiaus struktūra: [22]
Kongo Demokratinė Respublika užima 16 vietą pasaulyje pagal AIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris, anot 2003 m. apskaičiavimų, yra 4,2%. Per metus nuo šios ligos miršta maždaug 100 000.[22]
2006 m. Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą, kad moterų žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimui šalyje nėra teikiamas prioritetas.[23] Rytinėje valstybės dalyje išprievartavimų ir kitokios seksualinės prievartos dažnumas ir intensyvumas yra apibūdinamas kaip didžiausias pasaulyje.[24] Karo metu moterys neretai laikomos kaip seksualinės vergėmis kareiviams. Moterys šalyje nėra lygios vyrams ir įstatymiškai.
Šalyje yra identifikuota daugiau nei 250 etninių grupių ir 242 vietinės kalbos. Dauguma jų priskiriamos bantu tautoms, kurios yra apgyvendinę didžiąją dalį šalies teritorijos. Vakarinėje šalies dalyje svarbiausios etninės grupės yra bakongai (trečia pagal dydį etninė grupė, sudaranti 12% šalies gyventojų), bajakai, bapende. Pietinėje šalies dalyje gyvena balubai (gausiausia etninė grupė, sudaranti 18% šalies gyventojų), balundai, bembai, tabvai ir kt. Rytinės dalies (Didžiųjų Ežerų regiono) svarbiausios etninės grupės yra bavirai, balegai ir kt.
Bantai sudaro daugumą ir tankiuose atogrąžų miškuose (Kongo džiunglėse), dengiančiuose didesnę dalį teritorijos. Čia svarbiausia etninė grupė yra mongai (antra pagal dydį etninė grupė, sudaranti 17% šalies gyventojų), kurie gyvena susiskaidę į daug smulkių genčių. Be jų čia gyvena smulkesnės bantų tautelės, o ypač atokiuose regionuose – senieji šalies gyventojai pigmėjai (jie tesudaro 1% šalies gyventojų).
Be bantų tautų, šiaurinis šalies pakraštys yra apgyvendintas Centrinio Sudano kalbomis kalbančių tautų. Tarp jų yra ngbandžiai, ngbakai, azandžiai, moru, mangbetu ir kt. Labai negausiai, daugiausia rytiniuose regionuose, gyvena nilotai.
Nuo kolonijinių laikų šalyje gyvenantys belgai tesudaro 0,1% šalies gyventojų (apie 60,000).
Gyventojams susikalbėti padeda platus prancūzų kalbos paplitimas bei keturios kitos Lingua franca, naudojamos skirtingose šalies dalyse. Kituba kalba (gimininga kikongo) paplitusi vakariniuose šalies regionuose, čiluba (gimininga kiluba) – giliau grašto gilumoje, kisuahili – rytiniuose ir pietiniuose, o lingala – tarp džiunglių tautų.
Pasiskirstymas pagal religiją:[22]
Liaudies architektūrai būdinga stačiakampio arba kvadrato plano moliu drėbtos arba pintos trobelės; jų stogai kūgiški, pagaminti iš žolių ir šakų. Daromi medžio dirbiniai, įvairūs papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai. Nuo seno kuriamos medinės skulptūros: statiškos bakubų skulptūros, ekspresyvios baulbų moterų figūrėlės, stilizuotos lulėjų, apibendrintos bajakų, groteskiškos basokų skulptūros. Gaminamos savitos ritualinės kaukės. Nuo XX a. pr. atsirado molbertinė tapyba.
Kongo tautų kūryba pradėta užrašinėti nuo XIX a. Vėliau pradėjo rastis vietinė literatūra, ypač nuo XX a. vid. Jai būdingos nacionalinio išsivadavimo, panafrikanizmo, romantinio nacionalizmo, kimbangizmo temos (žymiausi atstovai – Antoine-Roger Bolamba, Patrice Lumumba, Paul Lomami-Tshibamba ir kt.).
Konge išsivystė savita muzika, kuri nulėmė muzikines tradicijas didelėje dalyje Afrikos. Čia iš kubietiškos rumbos, merengės ir vietinės muzikos išsivystė soukous stilius, kurį labiausiai išpopuliarino atlikėjas Papa Wemba.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.