Necukė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Necukė (根付)- maža skulptūra (2-15 cm aukščio), kuri palaipsniui susikūrė Japonijoje, per daugiau nei 300 metų. Japonijoje pirmą kartą atsirado XVI a. antroje pusėje- XVII a. pradžioje, Edo laikotarpiu. Necukė plėtros aukso amžius prasidėjo nuo XVIII a. antros pusės ir tęsėsi iki XIX a. pradžios. Tuomet jie pelnė didžiausią palankumą ir tapo labai populiarūs.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Šiame straipsnyje ar jo dalyje netvarkingai nurodytos išnašos. Jūs galite padėti Vikipedijai sutvarkydami išnašas ar pašalindami perteklines nuorodas į šaltinius. |
Pirmųjų necukė formos buvo labai paprastos ir mažai dekoruotos, paprastai jie priminė sagas. Vėliau necukė pradėjo keistis, tapdavo vis sudėtingesnio dizaino, rafinuoti.
Tradiciniai Japonų apdarai – kimono (着物) ir kosode ( 小袖) – neturėjo kišenių. Moterys savo smulkius asmeninius daiktus dėdavo į rankoves, tačiau vyrai savo daiktus, pavyzdžiui : tabako maišelius, pinigus ar vaistus dėdavo į sagemono. Įvairių rūšių sagemono kabindavo ant juosmens diržo (帯 obi), kad jis neslystų, buvo pridėtas pakabukas-svarmuo necukė. Visi trys objektai ( necukė, sagemono ir obi) dažnai buvo dekoruojami sudėtingais drožiniais, lakuojami.
Nuo Europietiškų drabužių mados atėjimu į Japoniją necukė ir sagemono naudojimas sumažėjo, beveik išnyksta laikotarpiu nuo XIX a. pabaigos - XX amžiaus pirmojo ketvirčio.
Necukė nederėtų maišyti su okimono (置き物)- miniatiūrine, dekoratyvine statulėle. Okimono dažniausiai nesiskiria nuo necukė nei gaminimo būdu, nei tematika ar dydžiu. Skiriasi tik tuo, kad okimono neturi specialios skylutės siūlui praverti. Taigi okimono neturi praktinės vertės kaip necukė ir yra tik namų dekoracija.[1][2]