Patetiškoji sonata
From Wikipedia, the free encyclopedia
Patetiškoji sonata (Sonata fortepijonui Nr. 8 c−moll, op. Nr. 13) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno kūrinys.
Sonata parašyta apie 1798 m. Vienoje. Išleista su prancūzišku pavadinimu Grande sonate pathétique. Jos pavadinime „Patetiškoji“ šiuo atveju reiškia „aistringa“, „emocionali“. Vienų tyrinėtojų tvirtinimu, L. van Bethovenas pats ją taip pavadino. Kitų tvirtinimu, tai padarė leidėjas kompozitoriui to nežinant. Sonata dedikuota kompozitoriaus draugui ir rėmėjui, princui Karlui fon Lichnovskiui. Muzikos vertintojai greitai rado jos panašumų su prieš du dešimtmečius V. A. Mocarto parašyta sonata fortepijonui Nr. 14 toje pačioje tonacijoje, tačiau „Patetiškoji sonata“ jau neabejotinai yra savarankiškas jauno L. van Bethoveno kūrinys, atliktas tradicinėje klasikinės sonatos formoje. Jos leidimo sėkmingi pardavimai įtvirtino L. van Bethoveno vardą kaip vieno talentingiausių to meto kompozitorių ir pianistų Vienoje.