Seldžiukai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Seldžiukai, arba Seldžiukidai (pers. سلجوقيان = Salcūkiyān, turk. Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija (pers. آل سلجوق = Āl-e Saljuq). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai.
Trumpi faktai
سلجوقيان Seldžiukai | ||||
Nominalus Abasidų kalifato vasalas | ||||
| ||||
Sostinė | Nišapūras (1037–1043) Rajus (1043–1051) Isfahanas (1051–1118) Mervas (1118–1153) Hamadanas(1118–1194) | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Sultonas | ||||
1037–1063 | Tugrul Begas | |||
1174–1194 | Tugrulas III | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkūrimas | 1037 m., 1037 | |||
- Chorezmšachai užima Hamadaną | 1194 m. | |||
Uždaryti
Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Isfahanas. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę Merve ir vakarinę Hamadane.