Sąlygotoji kilmė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mokymas apie Sąlygotąją kilmę arba „(bendrai) priklausomą (su)(si)kūrimą“ (skr. प्रतीत्यसमुत्पाद = IAST: Pratītyasamutpāda arba pali पतिचसमुपादा = Paticcasamuppāda, kin. 緣起) – svarbi budistinės metafizikos dalis. Visos budizmo mokyklos laikosi požiūrio, kad reiškinių kilmę visiškai sąlygoja abipusė priežasčių ir pasekmių sąsaja. Sąvokos formuluotė Vakaruose nėra nusistovėjusi, be minėtų, dar pasitaiko tokie pavadinimai: (abipusiai) priklausomas radimasis, sąlygotas radimasis, sąlygota bendroji kilmė, abipusiai sąlygotas atsiradimas ir kt.
Sąlygotąja kilme vadinama budistinė tiesa, teigianti, kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime, žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu visoje visatoje, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.