Tarandė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tarandė – Vilniaus miesto dalis, esanti miesto šiaurės vakariniame pakraštyje, į pietus nuo Avižienių, prie automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys .[2] Tarandė pietryčiuose ribojasi su Pavilionimis, pietuose – su Gineitiškėmis, pietvakariuose – su Antežeriais, vakaruose – su Gilužiais, šiaurėje – su Avižieniais, iš rytų riboja greitkelis (anapus – Bukiškis ir Bajorai). Per Tarandę teka Tarandės upelis, rytuose telkšo Gilužio ežeras. Prie miesto neprijungta dalis yra Tarandės kaimas. Yra šeimos klinika, veterinarijos klinika, parduotuvė, žuvų rūkykla. Būdingos nausėdijos.
Tarandė | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto XXI a. | ||
[[Vaizdas:Tarandė 1.JPG|{{#if:270|270px]] Raudonbalės gatvė Tarandėje | ||
54.751°š. pl. 25.200°r. ilg. / 54.751; 25.200 (Tarandė) | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Pašilaičių seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Taranda |
Tarandę aptarnauja 52 maršruto autobusas (Tarandės, T. Žebrausko, Laidagalių, Pagrandos, Kelmiškių, Raudonbalės st.).
XIX a. pab. minimas Tarandės kaimas Riešės valsčiuje, priklausė Bukiškio apylinkei, buvo Radvilavičių Bukiškio dvaro valda.[3] XX a. pab. didžioji dalis kaimo prijungta prie Vilniaus miesto.
Tarandė yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančios Tarandės upės. Pats upėvardis yra neaiškios kilmės, galbūt sietinas su ugrofinų kalbomis.[4]
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.75 ir 25.20“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- Taranda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 158 psl. (lenk.)
- Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 340