Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – tarptautinis dokumentas, priimtas 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, JTO Generalinėje Asamblėjoje.[1] Deklaracija kviečia valstybes laikytis žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir laisvių (santuokos, prieglobsčio teisės, įsitikinimų laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės), socialinių ir ekonominių teisių (teisės į darbą ir vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisės į poilsį ir socialinį aprūpinimą, teisės sudaryti profsąjungas).
Nors Deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, jos poveikis didelis: deklaracijos principai yra įtvirtinti tiek valstybių vidaus teisės aktuose (pvz., konstitucijose), tiek privalomojo pobūdžio tarptautiniuose aktuose.[2][3][4]
Dėl universalaus Deklaracijos pobūdžio, Jungtinės Tautos, bendradarbiaudamos su viešomis organizacijomis ir pavieniais asmenimis pasistengė tekstą išversti į kiek galima daugiau kalbų.[5] Dar 1999 m. Deklaracija pateko į Gineso rekordų knygą kaip „į daugiausiai kalbų išverstas dokumentas“ – tuo metu buvo atlikta vertimų į 298 kalbas ir tarmes. 2009 m. rekordas atnaujintas, įrašius, kad vertimų atlikta į 370 kalbų.[6][7] 2016 m. vertimų skaičius viršijo 500 ribą[8] ir išlieka dokumentu, išverstu į daugiausiai kalbų.[9]