Hetitā

Hetitā - ėndaeuropėitiū tauta, katra gīven Mažuojuo Azėjuo.

Paskutini žėnuom hetitū karalio Supiliolioma II vaizdoujantis reljiefs

Hetitū valstībė

Mažuojuo Azėjuo žemė bova nederlinga, anuos pavėršios bova nusiets kalnagobres. No kalnūs bova gauso ruduos, vare ė gelėžėis. Tep pat statībėne akmens ė medienas. Tas skatėna vīstītė prekīb.

Apie 1800 m. pr. Kr. Mažuojuo Azėjuo sosėkūrė hetitū valstībė, katro sodarė mažas karalīstes. Anū valduovā prisėikdavė vėriausiajam hetitū karaliou, katras gīvena suostinie Chatošė.

XVII o. pr. Kr. karalios Muršilis I ožkariava Šiaurės Sirėjė, praplietė valstībes terituorėjė pėitūs. XIV-XIII o. pr. Kr. gīvava hetitū imperėjė, sėikus Egieje jūr vakarūs', Eufrata aukštopi ritūs, Vėdoržeme jūr ė Lėbana kalnus pėitūs. 1296 m. pr. Kr. Sirijuo, pri Kadeša susiriemė Motvale vadovaujama hetitū kariuomenė ė Ramze II vadovaujama egiptietiū kariuomenė. Abėdvė kariuomenes patīrė didėlius nuostuolius.

Kovuos nosėlpos' Hetitū imperėjė 1200 m. pr. Kr. užpoulė laukėnės gėntīs (egiptietē anas vadėna jūrū tautuom). Toukart hetitū imperėjė suskėla i kelet mažū valstībieliū, pakrėka ė dar baiseu nusėlpa, dėltuo anū žemes užiemė Asirėjė. Žlogos hetitū valstībē, išnīka ė anū kalba. Hetitū valstībė ėgzistava nu XIX iki XII o. pr. Kr.

Hetitā pėrmėjē išmuoka līdītė gėlėž (II tūkst. pr. Kr. vėdurie), pėrmėjē sokūrė lėngv kovuos vežėm, pėrmėjē teismū praktikuo atskīrė tīčėn veikl nu netīčėnes, tep pat pėrmėjē pradiejė rašītė nuoseklius istuorinius metraščius.