Ispanėjė

Ispanėjė (ispanėškā España, pėlns pavadėnėms Ispanėjės Karalīstė (ispanėškā Reino de España) īr valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Reino de España (ispanėškā) Regne d'Espanya (kataluonėškā) Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos
Valstībėnė kalba	ispanu kalba
Suostėnė	Madrids
Dėdliausis miests	Madrids
Valstībės vaduovā	Pilīps VI Karalios Pedros Sančesos Ministros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	504 782 km² (50) 1,04%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	40 397 842 (30) 80,03 žm./km² (88)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 1 017,00 mlrd. Terptautėnis duoleris (13) 25 200 Terptautėnis duoleris (26)
Valiota	Eurs
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Naprīgolnoms Sovėinėjėms	1492
Interneta kuods	.es
Šalėis tel. kuods	34

Īr NATO, ES narie.

Istuorėjė

Dabartėnės šalėis ėštakas - 1492 m., kumet Ispanėjė palėka sovėinīta. Ale šalėis terituorėjuo žmuoniū gīvena senē. Seniausė posesalė gīventuojē bova iberā, anū vardo pavadėnts pats posesalis. IX o. pr. Kr. pradžiuo ėš nūdėinas Prancūzėjės i Pirienu posesali persėkielė basku gentīs.

Puolitėnė sėstema

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Naciuonalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezidėnts (tapatėnams Ministrou pėrmėninkou), katruo kandėdatūra pasiūlios Karaliou ėšrenk Naciuonalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracėnis soskīrstīms

Ispanėjė soskīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

• Andalūzėjė (Andalucía)
• Araguons (Aragón)
• Astūrėjė (Principáu d'Asturies astūrėškā, Principado de Asturias ispanėškā)
• Balearu salas (katal. Illes Balears, isp. Islas Baleares)
• Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ispanėškā)
• Estremadūra (Extremadura)
• Galėsėjė (Galicia)
• Kanaru salas (Islas Canarias)
• Kantabrėjė (Cantabria)
• Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
• Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
• Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Catalonha oksėtanėškā, Cataluña ispanėškā)
• Madrids
• Mursėjė (Murcia)
• Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ispanėškā)
• La Rijuocha (La Rioja)
• Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ispanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

• Melėlėjė
• Seuta

Gomta

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštiausis poškis: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Žmuonis

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā (2020 m. doumenim, 61%).^[1]

• Dėdliausė miestā (2003):
  • Madrids 3 092 759
  • Barseluona 1 582 738
  • Valensėjė 780 653
  • Sevėlėjė 709 975
  • Saragosa 626 081
  • Malaga 547 105
  • Mursėjė 391 146
  • Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
  • Palma (Palma de Mallorca) 367 277
  • Bilbao 353 567
  • Valjaduolėds 321 143
  • Korduoba 318 628
  • Alėkantė 305 911

Akuonuomėka

Šalėis akuonuomėka poikē ėšsėvīstiosė. Ispanėjė īr šešta palē dėdoma ES akuonuomėka ė pėnkioulėkta svieta akuonuomėka.