futurus

Latín

futūrus
clásico (AFI)	[fʊˈtuː.rʊs]

Forma verbal

1

Participio futuro activo de sum.

Declinación

Declinación de futūrus, futūra, futūrum  tipo: primera y segunda declinación [▲▼]

Singular
	Masculino	Femenino	Neutro
Nominativo	m. futūrus	f. futūra	n. futūrum
Genitivo	m. futūrī	f. futūrae	n. futūrī
Dativo	m. futūrō	f. futūrae	n. futūrō
Acusativo	m. futūrum	f. futūram	n. futūrum
Ablativo	m. futūrō	f. futūrā	n. futūrō
Vocativo	m. futūre	f. futūra	n. futūrum
Plural
	Masculino	Femenino	Neutro
Nominativo	m. futūrī	f. futūrae	n. futūra
Genitivo	m. futūrōrum	f. futūrārum	n. futūrōrum
Dativo	m. futūrīs	f. futūrīs	n. futūrīs
Acusativo	m. futūrōs	f. futūrās	n. futūra
Ablativo	m. futūrīs	f. futūrīs	n. futūrīs
Vocativo	m. futūrī	f. futūrae	n. futūra