maika-10 a Presidente ti Pilipinas From Wikipedia, the free encyclopedia
Ni Ferdinand Edralin Marcos (Septiembre 11, 1917–Septiembre 28, 1989), maysa nga Ilokano, ti maikasangapulo a presidente ti Filipinas a nagserbi manipud idi 1965 agingga iti 1986. Nagbalin a diktador idi mangrugi iti maikadua a panagakemna iti kinapresidente tapno maiturayanna ti pagilian, babaen ti panangipaulogna iti Linteg Militar idi 1972 ken panangipasdekna iti "Baro a Kagimongan" (Ingles: New Society; Tagalog: Bagong Lipunan). Ngem napatakkias ni Marcos iti puesto idi 1986 babaen ti Rebolusion iti Edsa kalpasan a nagrebelde ti dua nga Ilokano a nangangato nga opisial ti turay, ti Ministro ti Salaknib a ni Juan Ponce Enrile ken Heneral Fidel V. Ramos, ket kimmapponda kenni Corazon Cojuangco Aquino (balo ni dati a Senador Benigno S. Aquino a napapatay idi 1983), a nagbalin a presidente kalpasanna.
Ferdinand Emmanuel Edralin Marcos, Sr. | |
---|---|
Maika-10 a Presidente ti Filipinas Maika-6 a Presidente ti Maikatlo a Republika Umuna a Presidente ti Maikapat a Republika | |
Nagakem Disiembre 30, 1965 – Pebrero 25, 1986 | |
Kangrunaan a Ministro | Isuna (1978–1981) Cesar Virata (1981–1986) |
Bise Presidente | Fernando Lopez (1965–1973) Arturo Tolentino (Peb 16–25, 1986) |
Inunaan ni | Diosdado Macapagal |
Sinaruno ni | Corazon Aquino |
Maika-3 a Kangrunaan a Ministro ti Filipinas | |
Nagakem Hunio 12, 1978 – Hunio 30, 1981 | |
Inunaan ni | Naibangon ti opisina (Ti puesto ket tinengngel idi babaen ni Pedro Paterno) |
Sinaruno ni | Cesar Virata |
Maika-11 a Presidente ti Senado ti Filipinas | |
Nagakem Abril 5, 1963 – Disiembre30, 1965 | |
Presidente | Diosdado Macapagal |
Inunaan ni | Eulogio Rodriguez |
Sinaruno ni | Arturo Tolentino |
Senador ti Filipinas | |
Nagakem Disiembre 30, 1959 – Disiembre 30, 1965 | |
Kameng ti Kamara dagiti Pannakabagi ti Filipinas manipud iti Maikadua a Distrito ti Ilocos Norte | |
Nagakem Disiembre 30, 1949 – Disiembre 30, 1959 | |
Inunaan ni | Pedro Albano |
Sinaruno ni | Simeon M. Valdez |
Dagiti bukod a salaysay | |
Naiyanak | Sarrat, Ilocos Norte, Filipinas | Septiembre 11, 1917
Natay | Septiembre 28, 1989 72) Honolulu, Hawaii, Estados Unidos | (tawen
Nakaipunpunan | Museo ni Marcos ken Mausoleo, Batac, Ilocos Norte, Filipinas |
Partido ti politika | Kilusang Bagong Lipunan (1978–1989) |
Dadduma a kumadduaan iti politika | Partido Liberal (1946–1965) Partido Nacionalista (1965–1978) |
A(s)sawa | Imelda Romuáldez (1954–1989) |
Annak | Ma. Imelda Marcos Ferdinand Marcos, Jr. Irene Marcos-Araneta |
Alma mater | Unibersidad iti Filipinas Kolehio iti Kalintegan |
Propesion | Abogado |
Pirma | |
Serbisio iti militar | |
Tumalekan | Republika ti Filipinas |
Ranggo | |
Bakbakal/gubgubat | Maikadua a Sangalubongan a Gubat |
Naipasngay ni Marcos idiay Sarrat, Ilocos Norte, anak da Mariano Marcos ken Josefa Edralin. Idi 1937, bayat ti panageskuelana iti kinaabogado idiay Universidad ti Filipinas, naidarum ni Marcos ta napabasol a nangpapatay ken ni Diputado Julio Nalundasan, maysa a karibal ni tatangna a Mariano iti politika. Naibalud idi Nobiembre 1939, ngem nagkiddaw iti Korte Suprema iti Filipinas a depensaanna a bukod ti bagina, ket nangabak iti kasona iti sumaruno a tawen.
Nagturpos idiay Unibersidad iti Filipinas, ken nakaala iti kangatuan nga average iti panag-eksamen para kinaabogado (bar) iti Filipinas idi 1940.
Iti ud-udi a paset ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat, nagserbi ni Marcos a soldado iti Siiigam a Buyot iti Filipinas. Kalpasan ti gubat, nagbalin a katulongan ni Presidente Manuel Roxas manipud 1946 agingga iti 1947, ken miembro pay iti Kamara dagiti Pannakabagi (1949-59), ken kas senador (1963-65) a nangidauluanna iti Senado iti Filipinas kas presidente. Idi 1954, nagkasarda kenni Imelda Romualdez, maysa a Bisayana a tubo iti Leyte, a timmulong ken ni Marcos iti naballigi a panagkampaniana para iti presidente.
Kalpasan a saan nga innaganan ti Partido Liberal ni Marcos a kas opisial a kandidatoda para iti presidente, immakar isuna iti Partido Nacionalista, a nangpili kenkuana a kandidatoda a kadua ni Fernando Lopez a para iti bise presidente. Inabakda ti situtugaw idi a pangulo ken kandidato manen a ni Diosdado Macapagal kasta met ti para bise presidente a ni Genaro Magsaysay, iti eleksion idi 1965.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.