From Wikipedia, the free encyclopedia
Čonai (isp. chonos) arba gvaitekai (guaiteco, wayteka) – išnykusi indėnų tauta, gyvenusi Čilės pietuose, Patagonijos priekrančių salynuose – Čilojės, Gvaitekaso ir Čonoso. Čonų kalba skurdžiai paliudyta ir nėra priskirta prie jokios kalbų šeimos. Galbūt susijusi su alakalufų kalba.
Čonai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | išnyko XVIII a. pab. – XIX a. |
Populiacija šalyse | Čonoso salynas, Čilojė, Taitao pusiasalis ( Čilė) |
Kalba (-os) | čonų♰ |
Religijos | prigimtinė tikyba, katalikybė |
Giminingos etninės grupės | alakalufai (?) |
Čonai greičiausiai kilę iš jūrinių klajoklių tautų, kurios buvo priverstos keltis į pietus po to, kai šiaurėje jas išstūmė atėjūnai. Čonai buvo pirmieji žinomi Čilojės salos gyventojai. Tiesa, neaišku, ar Čilojės saloje rasti kiaukutynai sietini su čonais. Kai kurie istorikai kelia hipotezę, kad čonai galėję gyventi ir žemyno pakrantėse apie Osorną bei Ljankihujės ežerą. Apie XIII a. čonus iš Čilojės išstūmė mapučių gentys.[1]
1553 m. čonų žemes pasiekė pirmoji ispanų ekspedicija, vadovaujama Fransisko de Uljoa. Ispanai į čonų žemes labiau skverbtis pradėjo XVI a. pab. – XVII a. pr. Jie grobė čonus vergijon ir gabeno į Čiloję, nors pagal to meto Ispanijos įstatymus įverginti buvo galima tik tuos indėnus, kurie puldinėjo ispanų žemes. Be to, čonų žemes puldinėjo ir viličiai (mapučių gentis).[2] XVIII a. pr. ispanai į čonų žemes nebesiveržė, bet dalis čonų patys pabėgo į ispanų žemes, gelbėdamiesi nuo vidinių nesutarimų. XVIII a. vid. ispanai, baimindamiesi, kad britų piratai gali pasinaudoti čonais kovoje prieš juos, iškeldino šiuos indėnus į Čiloję ir Taitao pusiasalį.[3] Galop, čonai, atsidūrę kitų indėnų žemėse, netruko asimiliuotis su viličiais. Taitao pusiasalio čonai galimai susiliejo su alakalufais.[4] Čonai greitai perėmė ispanų kalbą, padėdavo ispanų jūrininkams, tyrinėjusiems Čilės salyną, nors nesyk juos paklaidindavo.
Čonų kultūra buvo panaši į alakalufų bei Ugnies Žemės indėnų ir skyrėsi nuo mapučių (nors patyrė didelę jų įtaką).[5] Vyrai daugiausia medžiodavo jūrų liūtus, ruonius, o moterys rankiodavo dvigeldžius moliuskus, vėžiagyvius, jūržoles. Taip pat augino bulves. Žvejybai naudojo tinklus, ietis. Plaukiodavo nedideliais luotais – dalkomis.[6] Nuo XVI a. pradėjo naudoti geležį, kurią išmainydavo arba pavogdavo iš ispanų, surinkdavo iš sudužusių laivų.[7]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.