Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Prancūzija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (pranc. Assemblée nationale législative) – aukščiausioji Prancūzijos įstatymų leidžiamoji institucija. Įkurta 1791 m. spalio 1 d. per Prancūzijos revoliuciją. Veikė iki 1792 m. rugsėjo 20 d., kai jį pakeitė Nacionalinis Konventas.[1]
- Kitos reikšmės – Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (reikšmės).
Įstatymų leidžiamasis susirinkimas Assemblée nationale législative | |
Įstatymų leidžiamojo susirinkimo medalis | |
Tipas | |
---|---|
Tipas | Vienerių rūmų parlamentas |
Istorija | |
Įkurta | 1791 m. spalio 1 d. (1791-10-01) |
Panakinta | 1792 m. rugsėjo 20 d. (1792-09-20) |
Vadovybė | |
Pirmininkas | Emanuelis de Pastorė (pirmas) Pjeras Žozefas Kambonas (paskutinis) |
Struktūra | |
Deputatų sk. | 745 |
Politinės grupės |
|
Įstatymų leidžiamasis susirinkimas buvo vienerių rūmų parlamentas, susidedantis iš 745 narių su 2 metų kadencija.[2]
Pagal konstituciją Įstatymų leidžiamasis susirinkimas galėjo leisti įstatymus (karalius turėjo veto teisę), įvesti mokesčius, nustatyti armijos ir karo laivyno dydį, skelbti karą, ratifikuoti taikos ir prekybos sutartis, pradėti bylas (sprendžiamas aukščiausiojo teismo) prieš ministrus.[2]
Faktiškai Įstatymų leidžiamasis susirinkimas veikė apie metus, o tada buvo pakeistas Nacionaliniu Konventu.[2] Rinkimus į Nacionalinį Konventą, kuris turėjo sudaryti naują konstituciją, paskelbė pats Įstatymų leidžiamasis susirinkimas 1792 m. rugpjūčio 10 d.[3]