nesėkmingas švedų bandymas užkariauti Rusiją From Wikipedia, the free encyclopedia
Švedijos invazija į Rusiją – Švedijos imperijos Karolio XII inicijuota invazija į Rusijos carystę per Didįjį Šiaurės karą. Invazija prasidėjo 1708 m. sausio 1 d. Karoliui XII persikėlus per Vyslą ir faktiškai baigėsi švedų pralaimėjimu 1709 m. liepos 8 d. Poltavos mūšyje, nors Karolis dar kelerius metus kėlė karinę grėsmę Rusijai, kai buvo saugomas Osmanų imperijos.
Švedijos invazija į Rusiją | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Didysis Šiaurės karas | |||||||
Poltavos mūšis, Deniso Martenso paveikslas. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Rusijos carystė Kazokų etmonatas Kalmukų chanatas Sandomiero konfederacija |
Švedijos imperija I. Mazepos šalininkai (nuo 1708 m. spalio) Varšuvos konfederacija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Petras I Aleksandras Menšikovas Borisas Šeremetjevas Ivanas Mazepa (iki 1708 m. spalio) Ajuka Chanas Stanislovas Leščinskis |
Karolis XII Carl Gustav Rehnskiöld Adam Ludwig Lewenhaupt Ivanas Mazepa † (nuo 1708 m. spalio) Adomas Mikalojus Seniavskis | ||||||
Pajėgos | |||||||
192 000 | 97 000 | ||||||
Nuostoliai | |||||||
20 000–26 000 aukų Tūkstančiai mirtinai sušalo |
15 000–19 000 aukų 15 000 paimti į nelaisvę 14 000 mirtinai sušalo |
Prieš įsiverždamas į Rusiją Karolis smarkiai pralaiminėdavo danų ir ATR pajėgoms. Ten įtvirtinęs pergales, jis įsiveržė į Saksoniją ir išstūmė ją iš karo. Tada Karolis XII atkreipė dėmesį į Rusiją. Jis įžengė į Rusiją persikėlęs per užšalusią Vyslos upę su 40 000 vyrų, iš kurių maždaug pusę sudarė kavalerija. Ši taktika buvo būdinga jo kariniam stiliui, kuris rėmėsi kariuomenės judėjimu dideliu greičiu netikėtu reljefu. Dėl tokios greitos kampanijos pradžios Karolis vos nesusikovė su pačiu Petru Didžiuoju praėjus vos mėnesiui nuo kampanijos pradžios, kai pasiekė Gardiną, praėjus vos dviem valandoms po to, kai rusų pajėgos jį paliko.
Karolis buvo patyręs karvedys ir tikriausiai manė, kad įsiveržimas yra rizikingas. Jis pasipriešino savo generolų patarimui įsiveržti į Rusiją žiemą po pirmojo Narvos mūšio (1700 m.). Nusprendė tęsti invaziją dabar, nes tikėjosi švedų pastiprinimo ir Ivano Mazepos vadovaujamų kazokų sąjungos, tačiau švedų kariuomenės pastiprinimą užklupo rusai, o Aleksandro Danilovičiaus Menšikovo vadovaujama rusų kariuomenė sunaikino Mazepos sostinę ir, turėdama vos trylika šimtų vyrų, nusivijo jį pas Karolį.
Invaziją dar labiau apsunkino Petro ir jo generolų parengta „išdegintos žemės“ strategija. Rusų kariuomenė nuolat traukėsi, išsklaidydama gyvulius ir paslėpdama grūdus praeinamuose valstiečių miesteliuose, sudegindama nenuimtą derlių ir nepalikdama švedų kariuomenei išteklių rusiškai žiemai atremti.[1] Iki 1708–1709 m. žiemos pabaigos „didysis 1709 m. šaltis“ nuniokojo švedų kariuomenę ir sumažino ją iki 24 000 karių. 1709 m. gegužę švedų pajėgos pasivijo rusus ir abi kariuomenės susidūrė Poltavos mūšyje. Švedai buvo nugalėti, o didžioji Karolio kariuomenės dalis, apie 19 000 vyrų, buvo priversta pasiduoti.
Karolis su likusiais gyvais 543 vyrais pabėgo į pietus pas Osmanų imperijos turkus, kurie tradiciškai buvo priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Ten Karoliui galiausiai pavyko įtikinti sultoną Ahmedą III paskelbti karą Rusijai. Turkijos kariuomenės, kurią sudarė 200 000 karių, remiamas Karolis vedė turkus į Rusijos–Turkijos karą (1710–1711 m.). Tačiau prieš Karoliui pradedant kovą, Petrui pavyko papirkti turkų vizirį, kad šis sudarytų taiką. Taip Karolio ambicijos įsiveržti į Rusiją baigėsi.
Nepavykusios invazijos padariniai buvo didžiuliai. Po Poltavos mūšio Švedijos imperija nepridėjo naujų teritorijų ir netrukus prarado daugiau valdų. Jurgis I įvedė Didžiąją Britaniją ir Prūsiją į karą prieš Švediją, o Danija vėl įsitraukė į karą.[2][3] Rusija išlaikė savo užkariautas valdas Ingrijoje ir Pabaltyje, galėjo sustiprinti savo valdžią Ukrainoje ir ATR,[4] išplėtoti naująjį Sankt Peterburgo miestą ir užmegzti gyvybiškai svarbius prekybinius ryšius Baltijos jūroje.
Beveik po 100 metų Napoleonas Bonapartas įsiveržė į Rusiją, tačiau pralaimėjo dėl „išdegintos žemės“ strategijos kaip ir švedai.[5][6]
Mūšis | Švedijos pajėgos | Rusijos pajėgos | Švedijos aukos | Rusijos aukos | Rezultatas |
---|---|---|---|---|---|
Gardino | 800[7] | 9 000[7] | 54[8] | 200[8] | Švedijos pergalė |
Haloučyno | 12 500[9][10] | 28 000[10] | 1 293 | 1 655–2 000[11][12][13][14][15][16] | Švedijos pergalė |
Nevos | 2 000[17] | 4 000–8 000[18] | 380[19] | 900[18] | Švedijos pergalė |
Maliacičų | 4 000[20] | 13 000[20] | 1 050[21] | 1 566–2 700[22] | Švedijos pergalė |
Rajevkos | 2 400[23] | 10 000[24] | 100[24] | 375[25] | Neaiškus |
Koporės | 1 800 | 2 000–3 000 | 70 | 600 | Švedijos pergalė |
Lesnajos | 12 500[26] | 26 500–29 000[27][28] | 3 000–3 873[26] | 7,000[26] | Rusijos pergalė |
Kolkanpos | 600–800 | 3 000–3 500 | 600–800 | 270 | Rusijos pergalė |
Desnos | 2 000[29] | 4 000[29] | 200[30] | 1 700[31][30] | Švedijos pergalė |
Vepryko | 3 000 | 1 500 | 1 000–1 600 | 1,500 | Švedijos pergalė |
Opišnios | 2 000[32] | 6 000[32] | 19[32] | 450[32] | Švedijos pergalė |
Krasnokutsko | 2 500[33] | 5 000–10 000[33] | 132[34] | 774–1 200[35][36] | Švedijos pergalė |
Sokolkos | 6 000 | 7 000 | 290 | 50–1 400 | Neaiškus |
Stari Sanžaro | Nežinoma | Šeši dragūnų pulkai | Nežinoma | Nežinoma | Rusijos pergalė |
Poltavos | 17 000[37] | 42 000[37] | 6 900–9 200[38][39] | 4 635–5 953[40][41] | Rusijos pergalė |
Perevoločnos | 12 000 | 9 000 | 12 000 paimti į nelaisvę | Rusijos pergalė |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.