From Wikipedia, the free encyclopedia
Žitomyro sritis (arba Žytomyro sritis, ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žitomyras.
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Žitomyro sritis Житомирська область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Ukraina | ||||||
Administracinis centras | Žitomyras | ||||||
Rajonų | 23 | ||||||
Srities pavaldumo miestai | 5 | ||||||
Rajono pavaldumo miestai | 6 | ||||||
Įkūrimo data | 1937 m. rugsėjo 22 d. | ||||||
Gubernatorius | Vitalijus Bunečko Віталій Бунечко | ||||||
Gyventojų | 1 328 158 | ||||||
Plotas | 29 832 km² | ||||||
Tankumas | 45 žm./km² | ||||||
Tel. kodas | 41 | ||||||
Tinklalapis | |||||||
Vikiteka | Žitomyro sritisVikiteka |
Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėmis.
Srities plotas 29 832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.
Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5 366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).
Regione išsidėstę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.
Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.
750 200 hektarų arba apie 25 % srities teritorijos užima miškai (2007 m.).
Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.
Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.
1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.
1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Žitomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:
2001 m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2010 m. | ||||||
1939 m. | 1959 m.sur. | 1969 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. |
---|---|---|---|---|---|---|
1 688 900 | 1 605 600 | 1 626 400 | 1 596 800 | 1 545 400 | 1 389 300 | 1 284 427 |
Sovietmečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką daugiausiai sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 313,8 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,8 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 204,4 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,5 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 109,4 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2249,3 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 830 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 162,4 |
Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.
Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
---|---|---|---|---|---|
Kijevas – skp „Čopas“ | Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas | M06 | E40 | Tarptautinis | |
Kijevas – skp „Jahodynas“ | Korostenė | M07 | E373 | Tarptautinis | |
Žitomyras – skp „Podolės Mohiliavas“ | M21 | E373 | Tarptautinis | ||
Žitomyras – Černivciai | H03 | - | Nacionalinis |
Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.
Žitomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.