Agrochemija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Agrochemija – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo cheminį melioravimą.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Agrochemija – mokslinis žemės ūkio chemizavimo pagrindas. Ji remiasi augalų fiziologija ir biochemija, chemija, fizika, meteorologija, dirvotyra. Agrochemijos tyrimams naudojami chemijos matavimai ir biologijos metodai. Agrochemijos laboratorijose daromos dirvožemio, augalų, trąšų mėginių cheminės analizės. Biologiniais ir laboratoriniais metodais vegetaciniuose nameliuose, bandymų laukeliuose, vėliau dideliuose laukuose tiriama augalų mityba. Nustatant, kiek dirvožemyje yra augalams reikalingų medžiagų ir kaip jas augalai pasiima, naudojamasi žymėtųjų atomų metodu.
Dabartinės agrochemijos problemos: šakninės augalų mitybos gerinimas, trąšų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų efektyvumo didinimas, naujų trąšų rūšių kūrimas, trąšų poveikis aplinkai.
Agrochemijos klausimus nagrinėja Žemės ūkio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedra, Lietuvos žemdirbystės institutas, kai kurios Vilniaus universiteto katedros, Botanikos institutas. Agrochemija dėstoma Ž. ū. universitete, Vilniaus ped. universitete, Klaipėdos universitete, ž. ū. aukštesniosiose mokyklose.
Lietuvos mokslininkai tyrė durpių naudojimo žemės ūkyje, dirvožemio kalkinimo problemas, fosformilčių, superfosfato, žaliųjų trąšų, skystųjų azoto trąšų naudojimo kai kuriuos klausimus, trąšų efektyvumą, parengė Lietuvos dirvožemių kalkinimo žemėlapį, mikroelementų kiekio dirvožemiuose žemėlapius, išleido knygų apie mineralines ir organines trąšas, amoniako vandenį, mikroelementus, dirvų kalkinimą.