Altarija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Altarija – kunigo altaristos, nebegalinčio dirbti pastoracinio darbo ir gyvenančio „iš altoriaus“, t. y. iš tikinčiųjų aukų už religinius patarnavimus, namai, ūkis.[1] [2] Altarijos buvo steigiamos vietos klebono rūpesčiu, jas taip pat galėjo įkurti ir aprūpinti, išlaikyti turtingi bažnyčios rėmėjai.
- Kitos reikšmės – Altarija (reikšmės).