Aralo jūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aralo jūra (karakalpak. Aral ten'izi, Арал теңизи, kaz. Арал Теңізі, uzb. Orol dengizi) – druskingas nenuotakus ežeras Vidurinėje Azijoje, Turano žemumoje, Kazachijos pietvakariuose ir Uzbekijos (Karakalpakijos autonomijos) šiaurėje.[4] Iki 1960 m. buvo ketvirtas pagal plotą ežeras pasaulyje, bet, nukreipus svarbiausių Aralo intakų Amu Darjos ir Syr Darjos vandenį vilnamedžių plantacijoms drėkinti, XX a. 7-ąjį dešimtmetį ėmė sparčiai sekti.
Aralo jūra | |
---|---|
Aralo jūra (2017 m. rugpūčio mėn.) | |
Vieta | Kazachstanas, Uzbekija |
Plotas | Iki nusekimo, 1960 m., 68 000 km²[1]
2015.08 – 8 303 km² km² |
Kranto linijos ilgis | Dėl ežero spartaus sekimo sunku nustatyti km |
Kilmė | tektoninė-jūrinė |
Vidutinis gylis | Iki nusekimo buvo 15 m[1].
Dabar dėl kintančio ežero gylio skirtinguose šaltiniuose skiriasi: 10–15[2], kitur 30,4 [3] m |
Didžiausias gylis | Iki nusekimo buvo 67 m[1].
Dabar dėl kintančio gylio skirtinguose šaltiniuose skiriasi: 40,4[3], kitur 54,5[2] m |
Tūris | 112 km³ |
Įteka | Amu Darja, Syr Darja |
Koordinatės | 45°0′0″ š. pl. 60°0′0″ r. ilg. |
Vikiteka | Aralo jūra |
XX a. paskutinįjį dešimtmetį susidarė du atskiri vandens telkiniai: šiaurės (Mažasis) ir pietų (Didysis) Aralas. 2003 m. Aralo plotas sudarė apie ketvirtį ankstesnio, o vandens tūris – vos 10 %.