From Wikipedia, the free encyclopedia
Archeologinis žemėlapis – specialus istorinis žemėlapis, archeologinių radinių, archeologinių vietų ar archeologinių kultūrų dokumentavimo būdas. Nuo archeologinio plano jis skiriasi masteliu.
Archeologiniai žemėlapiai yra masteliniai arba eskiziniai, regionų ar kraštų su atitinkamais tekstiniais paaiškinimais (vietovių sąrašais) ir objektų ar dirbinių išsidėstymo vietomis. Būna universalūs, kai žymimos visos archeologinės vertybės, ir specializuoti, kai nurodomos tam tikros jų rūšys. XIX a. viduryje pradėta sudarinėti universalius, XX a. – specializuotus archeologinius žemėlapius.
Lietuvoje pirmuosius archeologinius žemėlapius parengė Fiodoras Pokrovskis 1893 m. – Vilniaus gubernijai, 1895 m. – Gardino gubernijai, 1899 m. – Kauno gubernijai. Volodimiras Antonovičius 1895 m. sudarė archeologinius žemėlapius Kijevo gubernijai, 1902 m. – Voluinės gubernijai. Rytprūsių archeologinių vietų žemėlapius 1908 m. sudarė Emilis Holakas, Užnemunės piliakalnių – 1909 m. Juozapas Radziukynas. XX a. 3-4 dešimtmečio reikšmingiausias Lietuvos archeologinis žemėlapis yra Petro Tarasenkos knygoje „Lietuvos archeologijos medžiaga“ (1928 m.). Nuo šeštojo dešimtmečio dažniausiai rengiami specialūs archeologiniai žemėlapiai; juose pažymėtos tam tikros archeologinių paminklų ar dirbinių rūšys. Didžiausias archeologinių žemėlapių rinkinys – „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“. 1968 m. archeologinių paminklų teritorijas pradėta kartografuoti žemėnaudos planuose (mastelis 1:10 000).[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.