Abasidų kalifatas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Abasidų kalifatas (arab. اَلْخِلَافَةُ ٱلْعَبَّاسِيَّةُ = al-Khilāfah al-ʿAbbāsīyah), arba Bagdado kalifatas – trečiasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties. Kalifatui pradžią davė iš Mahometo dėdės al Abaso ibn Abd al Mutalibo (566–653 m.) kilusi giminė, o dinastija pavadinta minimo pradininko vardu (Abas).[1] Didžiąją egzistavimo dalį kalifatą valdė Bagdade, šiuolaikiniame Irake, įsikūrę kalifai. Kalifatas iškilo nuvertus Omejadų kalifatą Abasidų revoliucijos metu 750 m. (arba 123 Hidžros metais). Abasidų kalifato sostine pradžioje buvo Kufa, miestas dabartiniame Irake, kol 762 m. kalifas al Mansūras įkūrė Bagdado miestą šalia senovės sasanidų sostinės Ktesifono. Bagdadas tapo mokslo, kultūros, filosofijos ir išradimų centru – t. y., jame prasidėjo islamo aukso amžius. Abasidų laikotarpiui būdinga priklausomybė nuo Persijos biurokratų (ypač Barmakidų giminės). Šalies elitui buvo būdinga perimti persų papročius ir taip elitas ėmė globoti menininkus ir mokslininkus.[2] Nepaisant tokio pradinio bendradarbiavimo VIII a. pab. nuo abasidų pasišalino ne tik ne arabai musulmonai,[3] bet ir persų biurokratai.[4] Kalifatas buvo priverstas 756 m. perduoti valdžią al-Andalusijoje (Iberijos pusiasalis) Kordobos emyratui, Moroką idrisidams 788 m., Ifrikiją ir Siciliją aglabidams 800 m., Chorasaną ir Transoksianą samanidams, o Persiją safaridamss VIII a. aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau, 969 m., taip pat ir Egiptas buvo perduotas izmailistų-šiitų Fatimidų kalifatui.
- Šis straipsnis apie Abasidų sukurtą imperiją. Apie dinastiją skaitykite straipsnyje Abasidai.
Abasidų kalifatas arab. الْخِلَافَةُ الْعَبَّاسِيَّة al-Khilāfah al-ʿAbbāsiyyah | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
buvęs kalifatas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vėliava | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Abasidų kalifatas 850 m. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sostinė | Damaskas (750–762), Raka (796–809), Bagdadas (762–796, 809–836, po 892, Samara (836–892) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kalbos | Arabų[lower-alpha 1] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Religija | Sunizmas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valdymo forma | Kalifatas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kalifas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
750–754 (pirmas) | as Safachas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
1242–1258 (paskutinis) | al Mustasimas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Era | Viduramžiai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
- Abasidų revoliucija | 750 m., 750 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
- Bagdadą užėmė mongolai | 1258 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Plotas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
- 750 | 110 000 km² | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valiuta | Dinaras | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Iškilus iraniečių bujidams ir turkams seldžiukams ir atitinkamai 945 m. ir 1055 m. užėmus Bagdadą, kalifų politinė galia buvo apribota. Nors abasidų kalifų valdžia didžiojoje dalyje kalifato laipsniškai tapo ceremoninė ir religinė, šie išlaikė valdžią mesopotamiškose žemėse, o prie kalifo al Nasiro – ir Irane.[5] Abasidų kalifato kultūrinio pakilimo ir klestėjimo amžius pasibaigė 1258 m., Chulaguchano valdomai Mongolų imperijai užėmus Bagdadą ir nužudžius al Mustasimą. Abasidų valdovų šakos ir islamiškos kultūros centru 1261 m. tapo Mameliukų sostinė Kairas. Nors ir neturėdama realios politinės galios (neįskaitant trumpą kalifo al Muistaino iš Kairo valdymo laikotarpį, abasidų kalifai išlaikė savo nominalumą dar praėjus keliems metams po to, kai 1517 m. osmanai užkariavo Egiptą.[6]