Brahmačarja
From Wikipedia, the free encyclopedia
Brahmačarja – vienas iš keturių vedų šventraščiais pagrįstas gyvenimo tarpsnis (ašrama), kurį privalėdavo nueiti trijų aukščiausiųjų socialinių sluoksnių (varnų) atstovai: brahmanas, kšatrijas ir vaišijas. Tai skaistus jaunystės laikotarpis, skirtas studijoms. Jaunas vyras keletą metų būdavo mokiniu. Jis gyvendavo dvasinio mokytojo namuose, laikydamasis jo nurodymų religijos ir dvasingumo klausimais. Brahmačarja gyvenimo tarpsnis pirmiausia buvo skirtas dvasinių vertybių puoselėjimui. Protinis lavinimasis bei įvairių įgūdžių gludinimas buvo pagalbinė kilnių būdo bruožų ugdymo priemonė, kuri turėjo paskatinti savirealizaciją. Net ir iš karališkos kilmės sūnaus buvo tikimasi, jog jis iškęs rūsčias ir griežtas pratybas. Šiais laikais tik nedaugelis hinduistų griežtai laikosi visų senovės išminčių nurodymų.