Bunkeris
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bunkeris (angl. bunker) – karinis gynybinis arba apsauginis statinys, apsaugantis jame esančius asmenis ir turtą nuo bombardavimo, artilerijos apšaudymo ar kitokios tiesioginės ginklų sukeliamos žalos. Bunkeriai gali būti naudojami kaip gynybiniai įrenginiai, slėptuvės kariams ir technikai (įskaitant povandeninius laivus, lėktuvus) arba vadavietės.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Bunkeris (reikšmės).
Bunkeriai plačiai naudoti Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metais buvo pastatyta daug bunkerių, kurie buvo skirti strateginėms ir taktinėms vadavietėms, civilinės valdžios institucijoms, strateginėms atsargoms apsaugoti, taip pat - civilinės gynybos reikmėms.
Šiais laikais bunkeriai dažniausiai būna gelžbetoniniai, nors gali būti statomi ir iš kitų medžiagų (pvz., rąstų ir grunto), iškalami uoloje. Bunkerio durys turi būti mažiausiai tokio paties tvirtumo kaip ir sienos. Jei bunkeryje gyvenama ilgesnį laiką, jame turi būti užtikrinama ventiliacija ir oro kondicionavimas. Sunaikinti bunkerius galima didelės galios sprogmenimis arba specialiomis bunkerių naikinimo kovinėmis galvutėmis.
Civiliniai bunkeriai skirti gyventojų apsaugojimui. Civilinei gynybai naudojami bunkeriai paprastai vadinami slėptuvėmis. Jie dažnai turi kitą pagrindinę paskirtį - tai yra požeminiai garažai, metro stotys ir kitos paskirties statiniai, kurie esant pavojui naudojami gyventojams apsaugoti.