Džigituotė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Džigituotė (rus. джигитовка) – jojimas arkliu, kartu atliekant gimnastikos ir akrobatikos triukus. Tai karinė taikomoji žirgų sporto šaka ir cirko žanras.
Džigituotė atsirado ir vystėsi Kaukazo ir Vidurio Azijos tautose bei kazokų tarpe kaip paprasto jojimo variantas, kurio metu tiek raitelis, tiek žirgas gerino savo jojimo gebėjimus. Džigituotė buvo kazokų nacionalinė sporto šaka.[1]. Pavadinta pagal žodį džigitas.
Džigituotė būna:
- sportinė džigituotė. Žirgas šuoliuoja plačiu galopu lygiu tiesiu 360 m ilgio ir 10 m pločio taku. Pratimai pagal sudėtingumą skirstomi į 3 grupes. Pirma grupė (1 taškas už pratimą) – atsispyrimai į žemę, grįžtant į balną. Antra grupė (2 taškai už pratimą) – veiksmai, atliekami įsikibus į balno lanką, „žirklės“, žiedų paėmimas nuo žemės. Trečia grupė (3 taškai už pratimą) – sudėtingiausi pratimai, pvz., „Uralo suktukas“ ir kiti.
- cirko džigituotė. Triukinis jojimas, kurio metu šaudoma į taikinį iš įvairių padėčių, šokinėjama ir t. t. Iš šios džigituotės atsirado voltižiruotė.
- nacionalinė džigituotė. Pvz., kazachų džigituotė vadinama kumisal (кумисал), kirgizų tyjyn-enmej (тыйын-энмей), ji apima daugiausia tokius veiksmus kaip smulkių daiktų (pvz., monetų) paėmimą nuo žemės. Gruzinų džigituotė džiriti apima šaudymą į taikinį iš balno, papachos paėmimą nuo žemės ir pan.