Dalai lama
From Wikipedia, the free encyclopedia
Dalai lama (tibet. ཏཱ་ལའི་བླ་མ་ = taa la'i bla ma) – Tibeto dvasinis ir politinis valdovas (1642–1959 m.), atstovaujantis Tibeto budizmo naujausią mokyklą – Gelug. Pavadinimas „dalai lama“ sudarytas iš mongoliško žodžio dalai, reiškiančio „jūra, vandenynas“ ir tibetietiško lama, reiškiančio „dvasinis mokytojas“.
Tikima, kad dalai lama – tai bodhisatvos Avalokitešvaros emanacija ir mirusio dalai lamos reinkarnacija (tulku). Pasak Gelug mokyklos, po mirties dalai lamos siela įsikūnijanti naujagimyje, kurį lamos atpažįsta pagal tradicinę sistemą identifikuodami 5–7 m. vaikus (naujuoju dalai lama parinktas vaikas pasižymi proto guvumu, geba atpažinti dalai lamai skirtus daiktus).[1]
Nors pirmasis (1578 m.), save pradėjęs tituluotis kaip dalai lama buvo Sonamas Gjatso (1543–88 m.), tradicijos jis laikomas trečiuoju dalai lama, pirmus du jo pirmtakus titulavus po mirties. Sonamas Gjatso iš mongolų chano Altano, valdžiusio Tibetą, gavo tale garbės titulą. Altanas, remdamasis Gelug mokyklos persikūnijimų tikėjimu siekė save įtvirtinti kaip teisėtą chano Chubilajaus giminės tęsėją. Nuo V dalai lamos valdymo laikotarpio dalai lamos būstine tapo Potalos rūmai Lasoje. Taip buvo iki 1959 m., kai po nesėkmingo Tibeto sukilimo Tibeto dvasininkija buvo priversta pasitraukti į užsienį. Dabar dalai lamos būstinė yra Dharamšaloje (šiaurės Indija). Ten reziduoja Dalai lama XIV.