Didžioji ekonominė krizė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Didžioji ekonominė krizė, kitaip dar Didžioji depresija (angl. Great Depression) – didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929–1933 m. ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes.
Šią krizę sukėlė devynerius metus (1920–1929 m.) trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka[1]. Tuo metu žmonės tikėjo Naująja era. 1921–1929 m. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas padidėjo 6 kartus. Iki prasidedant krizei penkerius metus intensyviai augo akcijų rinkos, todėl labai daug žmonių investavo. Tuo metu vyravo didelis investuotojų optimizmas, kuris skatino skolinto kapitalo naudojimą investicijoms į rinkas. Prieš prasidedant krizei buvo investuota 8,5 mlrd. dolerių skolinto kapitalo (tuo metu tai buvo visa JAV cirkuliavusi pinigų masė). Ekonominis burbulas neatlaikė ir sprogo. Per ateinančius ketverius metus akcijų rinkų indeksai prarado 89 procentus savo vertės. Akcijų kainos tapo dar mažesnės nei prieš penkerius metus iki krizės.
Krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose po Juodojo ketvirtadienio (pagal kitus šaltinius – keletą mėnesių anksčiau), po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite 1929 m. spalio 24 d., staiga nukritus akcijų kainoms, po ko prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes. Todėl sakoma, kad Didžiąją depresiją sukėlė 1929 m. Volstrito finansų krizė – „juodasis“ 1929 m. spalio 29 d. antradienis.