Epigravetės kultūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Epigravetės kultūra (pranc. Épigravettien) – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, formavosi Gravetės kultūros pagrindu Italijoje ir Rytų Europoje. 19 000 – 10 500 m. pr. m. e. buvo paplitusi pietų Europoje ir pasižymėjo akmeninių įrankių gamyba. Skiriami du Epigravetės kultūros arealai: vakarų ir rytų.
Epigravetės kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Balzi RossI uolos, Italija | ||||||
Dab. valstybės | Italija, Balkanai, Moldova, pietvakarių Ukraina | |||||
Ist. regionas | Pietų Europa | |||||
Amžius | Vėlyvasis paleolitas | |||||
Žmogaus rūšis | Homo sapiens | |||||
violetinė - Epigravetės kultūra |
Kai kurie Moldavijos paminklai priklauso ankstyvajai Epigravetės pradžiai (20 000–17 000 m. p. m. e.), kiti – vėlyvajam periodui (13 500 –10 500 m. p. m. e.), gyvenvietės Dalmerijoje, įsikūrusios šiaurės rytų aukštumoje Sette Comuni (Trento, Italija), aptikti pėdsakai galutinio Epigravėtės pabaigos etapo. Epigravetės kultūros pėdsakai rasti Sicilijoje ir šiaurės Afrikos pietryčiuose.