![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b0/Pre%25C5%25A1ern-Goldenstein.jpg/640px-Pre%25C5%25A1ern-Goldenstein.jpg&w=640&q=50)
France Prešeren
From Wikipedia, the free encyclopedia
France Prešerenas (slovėn. France Prešeren; 1800 m. gruodžio 3 d. Vrba na Gorenskem, Slovėnija – 1849 m. vasario 8 d. Kranis) – slovėnų poetas ir teisininkas.
France Prešerenas | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1800 m. gruodžio 3 d. Vrba na Gorenskem, Slovėnija |
Mirė | 1849 m. vasario 8 d. Kranis |
Profesija | poetas, teisininkas |
Įtaka | Petrarkos, Getės, Šilerio, Adomo Mickevičiaus, Vergilijaus, Valentino Vodniko, brolių Augusto ir Friedricho Šlegelių, Luiso de Kamoešo |
![]() |
Vikiteka: France Prešeren – vaizdinė ir garsinė medžiaga |
France Prešerenas laikomas žymiausiu Slovėnijos poetu. Jo eilėraščio „Tostas“ („Zdravljica“) dalis, parašyto 1844 metais, tapo Slovėnijos respublikos valstybiniu himnu. F. Prešerenas gimė valstiečių šeimoje. Po studijų Vienos universiteto teisės fakultete, grįžo į Liublianą, kurioje dirbo advokatu. Būtent čia sukurti daugelis jo eilėraščių. Prešerenui kurti eilėraščius padėjo jo draugas Matija Čopas (kuris paskendo, būdamas labai jaunas). F. Prešerenas tapo pirmuoju slovėnų poetu, kuris savo eilėraščių kokybe galėjo konkuruoti su amžininkais Europoje, kurioje tuo metu dominavo romantizmas.
Poeto gyvenimo kelyje buvo daug įvairių sukrėtimų. F. Prešerenas visą gyvenimą be atsako mylėjo turtingą Juliją Primic, jai dedikavo „Sonetų vainiką“ („Sonetni venec“) (1834) bei kitus meilės eilėraščius. Vienas po kito mirė jo draugai, o gyvas poetas taip pat nesulaukė pripažinimo. Paskutiniais gyvenimo metais atsirado vis didesnis potraukis alkoholiui, stiprėjo liga, sukėlusi mirtį.