Galvų medžiotojai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Galvų medžiotojai – žmonės, praktikuojantys ritualinį užmuštų savo aukų galvų nukirtimą ir kolekcionavimą. Ši praktika ikikolonizaciniu laikotarpiu buvo paplitusi tarp džiunglėse gyvenančių pirmykščių genčių (Pietryčių Azijoje, Amazonijoje, Melanezijoje, Kinijoje, Nigerijoje, Hindukuše), taip pat senųjų Europos keltų ir skitų genčių.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Galvų medžiojimas visų pirma atlieka ritualinę funkciją, struktūrizuoja ir sutvirtina hierarchinius santykius tarp genčių ir individų. Teigiama, kad galvų medžiotojai tikėję, jog žmogaus galvoje slypi jo siela, todėl ją nukirtus ir pasiėmus su savimi galima tas sielos galias perimti. Kitos galvų medžioklės priežastys gali būti ritualinis nužudymas, galvų naudojimas šamanistiniams tikslams, religiniams ritualams, kaip prestižo, narsos simbolis, karo trofėjus, kanibalistiniams tikslams.