Gofo sala

40°19′ p. pl. 9°56′ v. ilg.

Palydovinė nuotrauka

Gofo sala (angl. Gough Island) – vulkaninė sala Atlanto vandenyne, 400 km į pietus nuo Tristano da Kunjos salų; priklauso Šv. Elenos teritorijai (Jungtinės Karalystės valda).

Sala užima 91 km² plotą. Nusidriekusi iš šiaurės vakarų į pietryčius 13 km, plotis iki 7 km. Paviršius kalnuotas, aukštis siekia 910 m (Edinburgo viršukalnė). Krantai skardingi, priekrantėje yra smulkių salelių. Klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė sausio temperatūra +13–15 °C, liepos – +9 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta >3000 mm kritulių.

Paviršių dengia krūmokšniai, nedideli medžiai – aukščiau veši kalnų pievos. Gofo sala yra svarbi jūrinių paukščių perėjimo vieta – čia peri auksaplaukiai pingvinai, albatrosai, storasnapiai audrapaukščiai, audronašos, antarktinės žuvėdros, antarktiniai plėšikai, endeminiai Tristano albatrosai, atlantiniai audrašaukliai, Gofo rovetijos (Rowettia goughensis), Gofo nendrinės vištelės (Gallinula comeri). Pakrantėse gyvena subtropiniai jūrų lokiai.

Manoma, kad salą pirmasis 1505 m. atrasti galėjo portugalų keliautojas Gonsalas Alvaresas. Vėliau sala žemėlapiuose vadinta jo vardu, nors kartais klaidingai užvardinta kaip Diego Alvarez. 1732 m. salą pasiekė britų jūrininkas Čarlis Gofas (Charles Gough). Jo garbei vėliau sala ir pervadinta. XIX a. saloje kartais apsistodavo ruonių medžioklės laivai. 1938 m. Gofo sala oficialiai paskelbta Britanijos valda.

Nuo 1956 m. saloje veikia meteorologinė stotis. Joje paprastai visus metus būna ~6 žmonių komanda. Kartą per metus komanda pasikeičia, papildomos maisto ir kuro atsargos.

1995 m. Gofo sala dėl savo nepaliestos gamtos paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu (2004 m. pridėta ir Nepasiekiamoji sala).

• 
  Salos krūmynai
• 
  Aukštumų kraštovaizdis