From Wikipedia, the free encyclopedia
Holgeris Pedersenas (dan. Holger Pedersen, 1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius. Iškėlė nostratinę, graikų-armėnų kalbų bendrumo ir daugybę kitų hipotezių.
Holgeris Pedersenas dan. Holger Pedersen | |
---|---|
Gimė | 1867 m. balandžio 7 d. Gelbalė, Danija |
Mirė | 1953 m. spalio 25 d. (86 metai) Helerupas, Danija |
Veikla | kalbininkas |
Alma mater | Kopenhagos universitetas |
Jaunystėje su žymiu tų laikų indoeuropeistu K. Brugmanu (vok. K. Brugmann) keliavo į Kerkyrą rinkti medžiagos apie albanų kalbą.
Kopenhagos universitete 1897 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį, ten pat pradėjo eiti profesoriaus pareigas.
Reikšmingai prisidėjo prie keltų kalbų tyrimo. Parašė veikalą „Lyginamoji keltų kalbų gramatika“ (vok. Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen, angl. Comparative Grammar of the Celtic Languages), kuris iki šiolei laikomas vienu svarbiausių keltologijos darbų.
H. Pederseno darbas „Hetitų ir kitos indoeuropiečių kalbos“ (vok. Hittitisch und die anderen indoeuropäischen Sprachen) žymiai pastūmėjo hetitų kalbos tyrimus – knygoje „Hetitų kalbos pradmenų vadovas“ (vok. Hethitisches Elementarbuch, 2 ed., 1960) šiuo H. Pederseno darbu ne kartą rėmėsi J. Frydrichas (vok. J. Friedrich).
Reikšmingą vaidmenį atliko ir jo darbas „Tocharų kalba iš indoeuropiečių kalbų lyginimo pusės“ (vok. Tocharisch vom Gesichtspunkt der indoeuropäischen Sprachvergleichung, angl. Tocharian from the Viewpoint of Indo-European Language Comparison).
H. Pedersenas suformulavo ruki taisyklę – *s virsta *š (> *x) – tai svarbus indoiranėnų, baltų ir slavų garsų pokytis.
Dvi H. Pederseno teorijos kalbotyros pasaulyje sulaukė didelio atgarsio – nostratinė ir glotalinė hipotezės.
Straipsnyje apie turkų kalbos fonologiją (1903) H. Pedersenas tikriausiai pirmasis pavartojo terminą „nostratinė“. Vėliau jis šį terminą apibūdino taip (1931:338):
Aiškiai apibrėždami kalbų šeimas, kurios yra artimai giminingos indoeuropiečių kalboms, galime vartoti terminą „nostratinės kalbos“ (iš lot. nostrās 'mūsiškis')
Jo manymu, indoeuropiečių kalbos beveik neabejotinais giminystės ryšiais buvo susijusios su Uralo kalbomis, taip pat jis manė buvus „panašų, nors ne tokį akivaizdų artumą“ su, viena vertus, tiurkų, mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis ir, kita vertus, su jukagyrų ir eskimų-aleutų kalbomis (1931:338). Taip pat jis teigė, kad indoeuropiečių kalbos gali būti susijusios su semitų kalbomis, o per jas – su chamitų kalbomis ir, gali būti, su baskų kalba (1931:338). Šiuolaikinės kalbotyros požiūriu, tik paskutiniai gretinimai (su chamitų ir baskų kalbomis) atrodo abejotini.
Vis dėlto H. Pedersenas manė, kad, be minėtųjų, nostratinių kalbų makrošeimai gali priklausyti ir kitų kalbų.
1951 m. publikuotame straipsnyje H. Pedersenas padarė išvadą, kad priebalsis b indoeuropiečių prokalbėje vartojamas nenormaliai retai. Tačiau, lyginant kalbas, buvo galima spręsti, jog kažkada tai buvo atitinkamas duslusis sprogstamasis priebalsis p, kuris daugumoje kalbų sutinkamas retai arba jo nėra (žr. „Indoeuropiečių prokalbė“: „Uždarumos priebalsių eilių skaičius ir kokybė“).
Taip pat H. Pedersenas teigė, kad indoeuropiečių prokalbės numanomi skardieji aspiruotieji priebalsiai bh dh gh iš tiesų, matyt, bus buvę duslieji aspiruotieji ph th kh.
Remdamasis visu tuo, H. Pedersenas padarė prielaidą, kad trijų eilių indoeuropiečių prokalbės sprogstamieji p t k, bh dh gh ir b d g anksčiau turėję būti b d g, ph th kh ir (p) t k.
Į jo teoriją nebuvo atkreiptas dėmesys, kol P. Hoperis (angl. P. Hopper, JAV, 1973) ir du tarybiniai kalbininkai T. Gamkrelidzė bei V. Ivanovas daugybėje straipsnių, o vėliau – fundamentaliame Gamkrelidzės ir Ivanovo darbe (1984, vertimas į ang. k. 1995), iškėlė prielaidą, kad indoeuropiečių prokalbės b d g eilė pradžioje turėjusi būti priebalsių p' t' k' eile. Šitaip performuluota teorija sulaukė didelio atgarsio.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.