Humanistinė psichologija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Humanistinė psichologija – psichologijos mokykla atsiradusi XX a. šeštajame dešimtmetyje kaip reakcija į biheiviorizmą ir psichoanalizę.
Humanistinės psichologijos šaknys yra egzistencialistų filosofijoje (Kierkegaard, Nietzsche, Heidegger, Sartre). Šeštojo dešimtmečio pabaigoje psichologai, kurie siekė labiau holistinės psichologijos vizijos, nei tuo metu vyravusios biheiviorizmo ir psichoanalizės versijos, susirinko dviejuose susitikimuose Detroite. Humanistinės psichologijos krypties pradininku yra laikomas Carl Rogers (1902–1987); vienu ryškesnių atstovu – Abraham Maslow (1908–1970).