Islandijos karalystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Islandijos karalystė (isl. Konungsríkið Ísland, dan. Kongeriget Island) – nepriklausoma valstybė su konstitucine ir paveldima monarchija, įsteigta 1918 m. gruodžio 1 d. pasirašytu Unijos aktu su Danija.[2] Ji gyvavo iki 1944 m. birželio 17 d., kai po referendumo vietoj jos buvo įkurta Islandijos respublika.[3]
Trumpi faktai
Islandijos karalystė isl. Konungsríkið Ísland dan. Kongeriget Island | |||||
Asmeninėje unijoje su Danija | |||||
| |||||
| |||||
Islandijos karalystė 1942 m. | |||||
Sostinė | Reikjavikas | ||||
Kalbos | islandų, danų | ||||
Religija | Islandijos bažnyčia | ||||
Valdymo forma | parlamentinė konstitucinė monarchija | ||||
Karalius | |||||
1918–1944 | Kristijonas X | ||||
Parlamentas | Altingas | ||||
Era | Tarpukaris | ||||
- Įkurta | 1918 m. gruodžio 1 d. m. | ||||
- Paskelbta respublika | 1944 m. birželio 17 d. m. | ||||
Gyventojai | |||||
- 1944 | 125 967[1] | ||||
Valiuta | Islandijos krona | ||||
Uždaryti
Pagal asmeninę uniją, sudarytą pagal Unijos aktą, monarchas kartu buvo ir Danijos monarchas.[4] Islandijos parlamentas paprašė, kad Danija atstovautų Islandijai tarptautiniu mastu, o kasdieniai reikalai buvo pavesti Reikjavike įsikūrusiam Danijos įgaliotajam atstovui Islandijos reikalams, o 1940 m. Vokietijai įsiveržus į Daniją, buvo paskirtas regentas.[2]