Istorinis materializmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Istorinis materializmas – visuomeninės vystymosi teorija, XIX a. sukurta Karlo Markso ir Frydricho Engelso, marksistinės filosofijos sudėtinė dalis – filosofijos mokslas apie visuomenę, materialistiškai sprendžiantis pagrindinį filosofijos klausimą istorijos srityje ir tuo būdu dialektiškai tiriantis bendruosius istorijos raidos dėsnius bei jų realizacijos formas žmonių veikloje. Tai dialektinio materializmo konkretizavimas žmonijos istorijos procese.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pagrindinės tezės:
- Materialusis visuomenės gyvenimas apsprendžia žmonių sąmonę: „Ne žmonių sąmonė sąlygoja jų būtį, o, atvirkščiai, būtis sąlygoja žmonių sąmonę“.
- Istorinis procesas – tai visuomeninių – ekonominių formacijų kaita, kuri priklauso nuo materialinių gamybos priemonių vystymosi ir jų santykio su gamybinėmis jėgomis.