Amerikos–Meksikos karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Amerikos–Meksikos karas – 1846–1848 m. JAV ir Meksikos karinis konfliktas. Meksikoje šį karą vadina „Šiaurės Amerikos intervencija“ (bei „47-ųjų metų karu“). JAV jis žinomas kaip „Meksikos karas“.
Amerikos-Meksikos karas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mūšis prie Verakruso | |||||||||
| |||||||||
Konflikto šalys | |||||||||
JAV | Meksika | ||||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
James K. Polk Zachary Taylor Winfield Scott Stephen W. Kearny Robert E. Lee |
Antonio Lopez de Santa Anna Mariano Arista Pedro de Ampudia Jose Maria Flores | ||||||||
Pajėgos | |||||||||
78 800 kareviai | 25 000 - 40 000 kareivių | ||||||||
Nuostoliai | |||||||||
1 733 žuvę mūšiuose 13 271 žuvę iš viso 4 152 sužeisti |
25 000 žuvę ar sužeisti (pasak Meksikos vyriausybės) |
Karas kilo dėl teritorinių ginčų tarp JAV ir Meksikos po to, kai JAV 1845 m. aneksavo Teksasą. Dar 1836 m. Teksasas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos ir ginklu ją apgynė, tačiau Meksikos vyriausybė jos niekada nepripažino ir Teksasą laikė savo maištaujančia teritorija. Teksaso nepriklausomybę Meksika pripažino tik tada, kai jis faktiškai įėjo į JAV sudėtį, tačiau siekė, kad jis būtų laikomas nepriklausoma valstybe, o ne JAV sudėtine dalimi. Karo priežastimi tapo ginčas dėl teritorijos tarp Nueseso ir Rio Grandės upių – JAV reikalavo, kad ši teritoriją įeitų į jos sudėtį kartu su Teksasu, o Meksika teigė, kad ši teritorija niekada nebuvo Teksaso dalis, todėl yra ir liks neatskiriama Meksikos dalimi.
Teksaso aneksija ir karas su Meksika sukėlė prieštaringą amerikiečių visuomenės reakciją. Daugelis demokratų JAV palaikė karą, o daugelis vigų jam nepritarė. Meksikoje karas buvo nacionalinės garbės reikalas.
Svarbiausios karo pasekmės – didelės Meksikos teritorijos perleidimas JAV. Buvo atiduotos Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos – dabartinių Kalifornijos, Naujosios Meksikos, Arizonos, Nevados ir Jutos žemės. Amerikos politikai kelerius metus svarstė dėl vergovės statuso naujosiose teritorijose, kol galiausiai ryžosi „1850 metų kompromisui“ (tik Kalifornija buvo pripažinta teritorija be vergovės). Meksika po karo ėmė stiprinti šiaurinių teritorijų kolonizaciją norėdama išvengti tolimesnių praradimų.