Jeruzalė
miestas Artimuosiuose Rytuose / From Wikipedia, the free encyclopedia
Jeruzalė (hebr. יְרוּשָׁלַיִם = Yerushaláyim, arab. القدس = al-Quds) – senas Artimųjų Rytų miestas, laikomas šventu krikščionybėje, judaizme ir islame. Miesto statusas ginčytinas: ir Izraelis, ir Palestina laiko Jeruzalę savo sostine.[6] Vis dėlto Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta.[7] Knesetas, prezidentas, vyriausybė įsikūrę Vakarų Jeruzalėje.
- Kitos reikšmės – Jeruzalė (reikšmės).
Jeruzalė ירושלים القُدس | |
---|---|
Šventyklos kalnas | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Izraelis |
Apskritis | Jeruzalės apskritis |
Įkūrimo data | 3 tūkstm. pr. m. e.[1] |
Meras | Moshe Lion |
Gyventojų (2019[3]) | 936 425 |
Plotas | 125 km² |
Tankumas (2019[5]) | 7 491 žm./km² |
Tinklalapis | jerusalem.muni.il |
Vikiteka | Jeruzalė |
Kirčiavimas | Jerùzalė |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 148 |
1947 m. gruodį dėl Jeruzalės tarp Jordanijos ir kuriamos Izraelio valstybės kilo karas, kurio rezultatas – padalinta Jeruzalė (Rytų Jeruzalė liko Jordano dalis, o Vakarų Jeruzalė atiteko Izraeliui). Tačiau po 1967 m. kilusio Šešių dienų karo ir likusi Jeruzalės dalis buvo užimta Izraelio ir, skirtingai nei likęs Vakarų Krantas, buvo tiesiogiai prijungta prie Izraelio. Vis dėlto, Palestina laiko tą rytinę miesto dalį sava ir planuoja, kad ta jo dalis bus Palestinos valstybės sostinė. Palestiniečių procentas Jeruzalėje ilgainiui mažėja, nes čia atsikelia vis daugiau žydų, o palestiniečiams iš kitur į visą Jeruzalę atvykti neįmanoma dėl apribojimų. Jeruzalės ribos buvo kartą vienašališkai išplėstos, prijungiant prie miesto, taigi ir Izraelio, dar daugiau Vakarų Kranto žemių. Nors Izraelio teisės į Vakarų Jeruzalę plačiai pripažįstamos didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies, Rytų Jeruzalė Jungtinių Tautų Organizacijos laikoma palestiniečių teritorija, kurią yra okupavęs Izraelis.[8][9][10][11]
Jeruzalė yra šventas miestas net trims religijoms: žydams, krikščionims ir musulmonams. Tradiciškai (nuo XIX a.) Jeruzalės senamiestis skirstomas į keturis kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų.[12] 1981 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[13]
Prie Jeruzalės stūkso Siono kalva.