Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa, vok. Sudauen, lenk. Jaćwież, blrs. Етвязь, senąja rus. Ятвягия) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai. Lietuviai šį regioną vadino Dainava, vokiečiai Sudauen (Sūduva), lenkai ir rusėnai Jaćwież, Ятвягия (Jotva). Iki X a.-XIII a. šiaurėje ribojosi su lietuviais, rytuose ribojosi su Nemuno upe, kuri skyrė nuo lietuvių, pietuose ribojosi su Vakarinio Bugo upe, kuri skyrė nuo volynėnų genties, vakaruose ribojosi su mazovų gentimi ir šiaurės vakaruose su nadruvių gentimi. Šios žemės apėmė dabartinės Lietuvos pietvakarines žemes,[1] visą dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadiją ir dalį Baltarusijos vakarinių žemių.[2] Dabar Dainava dažnai tapatinama su visa etnografine Dzūkija (Dainavos terminas, XX a. I pusėje išpopuliarintas rašytojo Vinco Krėvės kūrinių, daugumai lietuvių ilgainiui virto termino Dzūkija sinonimu).