Kalniškės mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kalniškės mūšis (1945 m. gegužės 16 d.) – vienas didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su reguliaria sovietų kariuomene.
Kalniškės mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lietuvos partizaninis karas | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Partizanai | NKVD | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
J. Neifalta-Lakūnas | mjr. Jacenka, mjr. Buiničius | ||||||
Pajėgos | |||||||
90 [1] | Kelis kartus daugiau nei partizanų[2] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
45 (partizanų duomenimis), 65 (sovietų duomenimis)[3] | 400 (partizanų duomenimis), 4 (NKVD duomenimis)[3] |
Apie Kalniškės miške susibūrusius partizanus NKVD iš savo informatorių ir agentų sužinojo 1945 m. balandžio mėn. NKVD ėmė ruošti puolimui ir apie Simne besitelkiančius priešus partizanai sužinojo gegužės 15 d.[4] Savo operaciją Alytaus apskrities Simno valsčiaus NKVD kariuomenės 220-asis Kutuzovo ordino pulkas (vadovavo majoras Jasenka bei štabo viršininkas majoras Buiničius), talkinant Simno stribams pradėjo gegužės 16 d. NKVD kariuomenė apsupo 60–120 partizanų, vadovaujamų J. Neifaltos-Lakūno. Nuo puolančiųjų partizanai gynėsi įsitvirtinę gana aukštoje Meškakalnio kalvoje stačiais šlaitais. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. Žuvo daugiau nei 40 partizanų ir apie kelis šimtus jų priešų. Žuvusių partizanų palaikai atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje. Po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje netoli Simno kapinių.