Kauno modernizmo architektūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kauno modernizmo architektūra, dar žinoma kaip Tarpukario Kauno architektūra – grupė architektūros objektų, statytų tarpukario Kaune 1919–1940 m. laikotarpiu. Juos vienija bendri architektūriniai stilistiniai bruožai, atspindėję tuo metu Vakarų šalyse populiarų modernizmo stilių. Tarp labiausiai šį stilių atspindinčių statinių yra Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti. Iš viso šiuo laikotarpiu Kaune pastatyta 12 tūkst. naujų pastatų[1].
Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m. | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Prisikėlimo bažnyčia | |
Vieta | Lietuva |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | IV |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1661 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2023 m. (45-oji sesija) |
Vikiteka: | Kauno modernizmo architektūra |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Daliai šių objektų 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.[2] 2023 m. jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[3] Šios architektūros analogai taip pat turintys pasaulio paveldo statusą yra Berlyno modernistinių namų kompleksas, Tel Avivo Baltasis miestas, Asmara: modernizmo miestas Afrikoje, Jože Plečnik kūriniai Liublianoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai.
Kaune susiformavęs lietuviškasis modernizmo stilius, o neretai ir konkretūs projektai, tarpukario laikotarpiu buvo perkeliami ir į kitus Lietuvos miestus. Šios modernizmo architektūros pavyzdžių galima rasti Jonavoje, Klaipėdoje, Palangoje, Birštone, Pasvalyje, Ukmergėje, Šiauliuose ir kitur.