Kinų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Nors dažnai kalbama apie vieną kinų kalbą, iš tiesų jos variantų gausa primena romanų kalbų įvairovę. Tačiau visos tarmės vartoja tą pačią bendrinę rašomąją kalbą.
Kinų kalba 汉语/漢語;中文 | |
Kalbama | Kinijoje, Taivane, Singapūre, Indonezijoje, Malaizijoje, kitose kinų emigrantų bendruomenėse visame pasaulyje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | daugiau nei 1,3 mlrd. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 2 (jeigu laikysime viena kalba) |
Kilmė | Kinų-tibetiečių |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Jungtinės Tautos, Kinijos Liaudies Respublika, Singapūras (oficiali, bet ne valstybinė), Taivanas, Makao Pripažįstama kaip regioninė kalba: Jungtinės Amerikos Valstijos (mažumos ir pagalbinė) |
Prižiūrinčios institucijos | Kinijos LR: Valstybinis kalbos reguliavimo komitetas[1] Kinijos Respublikoje: Valstybinis kalbų komitetas Singapūre: Mandarino kinų skatinimo taryba/Kalbėjimo kiniškai kampanija[2] |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | zh |
ISO 639-2 | chi (B) / zho (T) |
Geografinis paplitimas | |
Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Bendrinė kinų kalba, kurios pagrindas – Pekino tarmė ir kai kurios kitos šiaurinės Kinijos tarmės, yra valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos bei Kinijos Respublikos Taivano kalba, taip pat viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kantono atmaina drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge ir drauge su portugalų kalba – Makao.
Kinų išeivijoje kalbama įvairiomis kinų kalbos atmainomis: bendrine kinų kalba, Kantono, Min Nan, Hakka. XX a. antroje pusėje bendrinė kinų kalba ypač išpopuliarėjo kinų diasporoje ir tapo pagrindine išeivių tarpusavio bendravimo kalba. [reikalingas šaltinis]
Kinų kalba ypač skiriasi nuo vakarietiškųjų tuo, kad ryškiai atskiriamos rašytinė bei šnekamoji kalbos. Kinija turėjo vieną rašomąją kalbą per visą savo istoriją, nors šnekamosios kalbos variantų būta daug, kaip ir Europoje. Todėl kinai aiškiai atskiria rašomąją kalbą (wén; 文) ir šnekamąją kalbą (yǔ; 语/語).