Klušino mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Klušino mūšis – Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenių mūšis, vykęs 1610 m. liepos 4 d. prie Klušino į rytus nuo Viazmos (dab. Smolensko sritis) per 1605–1618 ATR-Maskvos karą.
Daugiau informacijos Data, Vieta ...
Klušino mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Klušino mūšis (Simono Bogušovičiaus paveikslas) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Abiejų Tautų Respublika | |||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Pajėgos | |||||||
7000[1] 2 patrankos[1] |
30000 rusų[1] 5000–7000 švedų[1] |
Uždaryti
1609 m. rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską. Rusijos caras, Vasilijus Šuiskis, Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė Jakobo de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000-7000 žm.). ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų Stanislovo Žolkievskio. 1610 m. birželio 4 d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą.