Lietuvos baudžiamosios teisės istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos baudžiamosios teisės ištakos - paprotinė rytų baltų genčių teisė. Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma, jų nėra išlikę. Rašytiniai Viduarmžių Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai - Kazimiero teisynas, Lietuvos statutai.
Žymiausiame Lietuvos teisės paminkle - LDK Statutuose (Pirmajame - 1529 m., Antrajame - 1566 m. ir Trečiajame - 1588 m.) buvo įtvirtintos nusikaltimų sudėtys, reglamentuojama teisinė atsakomybė už jas.
Griežčiausia - mirties - bausmė, tačiau Statutuose buvo nustatyti jos taikymo apribojimai. Ji galėjo būti paskirta tik teismo nuosprendžiu. Nuosprendžio įvykdymu privalėjo rūpintis pats teismas arba nukentėjusioji šalis. Pagal Statutus mirties bausmė nebuvo skiriama, jeigu nusikaltimas buvo padarytas esant neišvengiamam būtinumui arba būtinajai ginčiai. Šia bausme taip pat nebuvo baudžiami tarnai už pono įsakymu padarytą nusikaltimą ir asmenys, nužudę išdaviką ar paskelbtą už įstatymo ribų nusikaltėlį. Nuo mirties bausmės taikymo tuo metu buvo atleidžiami nepilnamečiai, nėščios moterys ir asmenys, padarę nusikaltimus iš kvailumo ar dėl pamišimo. Pagaliau įstatymas leido šalims bet kada susitaikyti: tai jos galėjo padaryti tiek iki teismo sprendimo, tiek jį priėmus.