Mandūkja Upanišada
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mandūkja Upanišada (skr. माण्डूक्योपनिषत् = IAST: Māṇdūkyopaniṣad) – viena iš vedų kanono brahmaniškųjų komentarų – Upanišadų – dalių. Priskiriama Atharvavedai, laikoma svarbia Vedantos filosofinės sistemos dalimi (komentuota Šankaros, Gaudapados).
Mandūkja Upanišada analizuoja šventąjį skiemenį AUM: trys skiemenį sudarantys garsai siejami su trimis sąmonės būsenomis – būdravimo, sapno ir gilaus miego. Šias būsenas vainikuoja transcendentinė sąmonė, tapati Absoliutui[1]
Mandūkja Upanišada yra prozinė, sudaryta iš 12 posmų.