Mauritanijos istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mauritanijos Islamo Respublika – buvusi Prancūzijos kolonija Vakarų Afrikoje, šalia Atlanto vandenyno. Ribojasi su Alžyru, Maliu ir Senegalu, taip pat Vakarų Sacharos teritorija. Mauritanija yra vakariniame Sacharos pakraštyje ir nuo seno gyvenama maurų, iš arabų, berberų ir asimiliuotų juodųjų Vakarų Afrikos gyventojų susidariusios tautos.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sahelio civilizacija |
Valstybės IX-XIII a. |
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
|
Valstybės XIII-XVIII a. |
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
|
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
|
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
|
Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
Sahelio regionai |
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Šiuo metu Mauritanija vadinama tiltu tarp Šiaurės ir Vakarų Afrikos. Iš tikro Mauritanijoje įvairios grupės turi tamprius kultūrinius ir ekonominius ryšius su savo kaimynais abiejuose regionuose (Magrebe ir CEDEAO - Communauté Économique des États de l'Afrique de l'Ouest). Šalis buvo tarpinininkė tarp šiaurinės ir pietinės Sacharos ribos prekiaujant auksu, druska ir vergais, taip pat buvo riba, kur susiduria subsacharinės Afrikos sėslūs žemdirbiai ir Magrebo arabų-berberų klajokliai.