Neištikimybė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Neištikimybė – artimi santykiai (dažniausiai suprantama kaip seksas), kuriame bent vienas iš partnerių yra stabiliuose poros santykiuose su kitu žmogumi. Gali būti epizodinė arba sisteminga. Neištikimaujama su įvairiais žmonėmis – bendradarbiais (vadinamasis tarnybinis romanas), mažai pažįstamais, senais pažįstamais, buvusiais lytiniais partneriais, draugų sutuoktiniais, atsitiktinai sutiktais žmonėmis ir kt. Krikščionybė pabrėžia ne tik fizinės, bet ir dvasinės ištikimybės svarbą, t. y. būti ištikimam svarbu ne tik veiksmais, bet ir mintimis.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nors pastaraisiais dešimtmečiais ikisantuokinis seksas tapo mažiau smerkiamu moralės pažeidimu, tačiau neištikimybė nėra taip lengvai toleruojama. Daugelyje šalių ir kultūrų tai vertinama kaip apgautojo asmens išdavystė, daug kur numatyta kaip nusikaltimas.